Svogūnėlis Čipolinas buvo svogūno Čipolonės sūnus. Čipolonė, jo pati ir sūnūs gyveno medinėje lūšnelėje… Jie buvo geri žmonės, tik laimės gyvenime neturėjo. Ką padarysi, kur svogūnai, ten ašaros. Tai ištrauka iš Džonio Rodario apysakos-pasakos „ Čipolino nuotykiai“.
Nubraukiame ir mes ašarėlę, svogūną lupdami ir pjaustydami. Bet neapseiname be jo nei virtuvėje, nei sunegalavę. Gardiname sriubas, troškinius, marinuojame mėsą, įmaišome į salotas. Gydomės svogūnų sultimis nuo odos pleiskanovimo ir žvynelinės, kompresais nuo ausų uždegimo, sirupu nuo kosulio ir gerklės skausmų. Svogūnų ropelėse yra baltymų, angliavandenių, riebalų, eterinių aliejų, organinių rūgščių, gausybė vitaminų.
Skaitome toliau. Vienąsyk tą vargingą Čipolinų užkampį sumanė aplankyti pats šalies vadovas princas Citronas. Visi Čipolinai,- kaip pasakoja knygutė „Čipolino nuotykiai“,- buvo išrikiuoti ir apipurkšti gėlių odekolonu. Per didelį spūstį vargšelis Čipolonė numynė princui koją ir buvo nuteistas kalėti.
Oooo….Princas Citronas – tai mūsų papūstžandė gražuolė citrina. Ji kvepianti, turinti rūgštų skonį, ryškų aromatą. Suteikia energijos, lieknina, gydo nuo peršalimo ligų. Patariama rytą pradėti nuo stiklinės vandens su griežinėliu citrinos, o darganotą dieną pabaigti arbata su citrina, imbieru ir medumi.
Kas ten nuotykiuose toliau?
Atsisveikindamas tėvas pataria sūnui Čipolinui pakeliauti po margąjį pasaulį, pasimokyti. Jaunuolis susiriša į ryšulėlį savo daiktus ir iškeliauja kur akys mato. Pirmiausia jis pasitinka mūsų visų pamėgtą daržovę moliūgą. Tik pasakoje kūmas Moliūgas suvargęs senukas, visą gyvenimą sunkiai dirbęs, mažai valgęs ir taupęs pinigėlius plytoms. Iš jų pasistatė mažą namelį, kuriame telpa tik sėdėdamas. Bet kūmas Moliūgas dėl to nenusimena. Džiaugiasi ir saugo savo namelį, leidžia vaikams jį apžiūrėti.
Mūsų virtuvėje storapilvis moliūgas irgi gerietis. Konservuojame moliūgus žiemai, kepame blynelius, pyragus, verdame uogienes ir tyres. Mirga internetas įžymiaisiais nepakartojamo skonio moliūgų sriubų receptais. O per Helovino šventę vaiduokliškasis moliūgas šviečia iššiepęs retus geltonus dantis. Brr…
Bekeliaudamas Čipolinas sutinka daug gerų draugų. Kurpius Vynuogė, profesorius Kriaušė. Pastarojo smuikelis padarytas iš kvapnios, sultingos kriaušės. Dėl to paskui profesorių visada skrenda visas spiečius musių ir širšių. Kaip juokinga!
Skanaukime šviežias ir džiovintas kriaušes. Naudokime kaip užkandį prie arbatos ir kavos. Juk valgant kriaušę, organizmas prisotiname gliukoze, o pastaroji paverčiama į energiją. Energingas žmogus visada linksmas ir žvalus.
Toliau pasakoje kriminalas. Blogiukas kavalierius sinjoras Pomidoras pyksta ant šmaikščių daržoviukų ir nori atimti kūmo Moliūgo namelį. O vėliau net įgrūda vargšelius į šaltą cypę.
Tikrai nedoras tas pomidoras. Jį skanų tik vasarą ragaujame. Žiemą parduotuvių lentynose pomidorai tarsi stikliniai, bekvapiai ir beskoniai. Tenka juos konservuotus valgyti.
Daug daug organizmo sulčių, syvų ir vandens netenka vargšai „ Čipolino nuotykių“ daržoviukai, tačiau jie sugeba išsilaisvinti iš tironų Citronų priespaudos, iškelti pilyje Laisvės vėliavą, o veltėdžių parkuose leidžia žaisti savo vaikus.
Labai graži daržovių pasaka. Ir naudinga. Ypač darganotą rudenį ir žiemą, kai atvėsus orams, virusai puola lyg pašėlę. Tuomet ir kosėjame, čiaudome, šnypščiame. Tačiau dažnai gydant kosulį, nepakanka vien tik natūralių priemonių tokių kaip medus, arbata, čiobrelių kompresas, inhaliacijos su valgomąja druska arba ramunėlių žiedais. Taigi, reikalingas papildomas kosulį veikiantis vaistas kuris gerai skystina gleives ir skatina atsikosėjimą. Dažniausiai klinikinėje praktikoje vartojamas ir plačiausiai ištyrinėtas klinikiniais tyrimais
vaistas – ambroksolio hidrochloridas. Įrodyta, kad ambroksolis (pvz.Flavamed) pasižymi palankiomis saugumo charakteristikomis, gerai toleruojamas ir suagusiųjų, ir vaikų. Svarbu, kad ambroksolio hidrochloridą galima vartoti ir sergant astma.
Kaip Jūs stiprinate organizmą šaltuoju metų laiku? Pasidalinkite komentaruose.
Autorius: L.Varanavičienė
