Maždaug 400 m. pr. Kr. „astmos“ terminą pirmą kartą aprašė Hipokratas. Gydytojas tuomet susiejo kvėpavimo sutrikimus su aplinkos veiksniais ir davė astmai pavadinimą.
Tuo tarpu romėnai manė, kad ši lėtinė kvėpavimo takų liga labiausiai susijusi su fiziniu krūviu, o Egipto papirusuose jau randama užuominų apie kvėpavimo takų ligas, kuriai būdingi dusulio priepuoliai. Taigi visai nesunku pastebėti, kad astmos terminas istoriniuose šaltiniuose – jau gana populiarus.
Manoma, kad Lietuvoje astma serga net apie penkis procentus suaugusiųjų ir apie dešimt procentų vaikų. Iš jų bent apie penkis procentus kenčia nuo sunkios formos astmos. Tikrieji skaičiai gali būti ir kur kas didesni – ne visi skuba kreiptis į gydytojus dėl juos kamuojančių ir vis dažnėjančių simptomų.
Astma – lėtinė kvėpavimo takų uždegiminė liga, kuri sutrikdo normalią paciento gyvenimo kokybę. Ar šiuolaikinė medicina jau gali pasiūlyti naujų gydymo metodų, padedančių pažaboti sunkią astmą? Taip, jau tikrai gali, todėl šiek tiek verta pasidomėti biologine terapija, kuri gali būti ypatingai tinkama tiems, kurių astmos eiga paskutiniu metu ypatingai pasunkėjo ir šiuo metu taikomo gydymo jau nebeužtenka.
Astma – tai lėtinė liga su priepuoliniais paūmėjimais, kurios gydymą paprastai reikia tęsti visą gyvenimą
Šios lėtinės uždegiminės kvėpavimo takų ligos metu bronchų (vamzdelių, kuriais mes kvėpuojame) spindis susiaurėja, jų gleivinė išskiria daugiau uždegiminio sekreto (gleivių) ir dėl to atsiranda įvairaus laipsnio sunkumų, trikdančių normalią oro cirkuliaciją kvėpavimo sistemoje.
Iki šiandienos tiksliai nežinoma, kodėl vieniems asmenims išsivysto astma, o kitiems – ne, tačiau neabejojama, kad sergamumas šia lėtine liga gana sparčiai didėja. Ligos atsiradimą ir jos progresavimą lemia ir vidiniai (genetiniai), ir išoriniai (aplinkos) veiksniai, taigi ji gali būti nulemiama kompleksinių faktorių. Tarkime, ilgą laiką dirbant tam tikromis pavojingomis sąlygomis, galimas astmos išsivystymas suaugusiesiems, tačiau dažniausiai astma suserga vaikai iki dešimties metų amžiaus, kuriems įprastai diagnozuojama alerginės kilmės astma. Manoma, kad didesnė tikimybė susirgti astma yra mažo svorio gimusiems vaikams, genetinis polinkis, rūkymas, didelis KMI, aplinkos tarša, per mažai vėdinamos patalpos, kuriose gausu alergenų, pavojingos darbo sąlygos ir kt.
Astmai būdinga priepuolinė eiga – priepuoliai gali pasireikšti ir keletą kartų per dieną, ir kartą per keletą mėnesių ar net metų. Taigi dėl to ši lėtinė liga yra gana nenuspėjama. Pastebima, kad prieš priepuolį gali kamuoti sloga ir čiaudulys, vėliau atsiranda kosulys ir jaučiamas sunkumas krūtinėje. Greitai pavartojus tinkamų vaistų, dusulio priepuolis gali ir neišsivystyti (arba būti daug lengvesnis nei tuomet, kai pirmoji pagalba nesuteikiama), tačiau jei vaistų negaunama laiku arba jie pavartojami netinkamai, per maža doze, per vėlai, pacientą pradeda kamuoti dusulys, jis nebegali normaliai iškvėpti. Progresuojant ligai gydymas gali tapti nebepakankamas, todėl gali tekti jį papildyti, pakoreguoti ir pan.
Šios lėtinės ligos šiuolaikinė medicina vis dar negali pilnai išgydyti
Astma – tai lėtinė liga, nuo kurios pasveikti neįmanoma, tačiau pacientui gali pasirodyti ir kitaip, ypač tuomet, kai jokių ligos paūmėjimų nepasireiškia net ir keletą metų. Tuomet gali kilti minčių, kad liga jau pažabota ir vaistų jau nebereikia. Tačiau nereikėtų daryti šios baisios klaidos, nes astma – tai progresuojanti liga ir jei gydymas nutraukiamas arba vaistai vartojami neteisingai, nereguliariai, per mažomis dozėmis – liga nepastebimai progresuoja ir gali vieną dieną sugrįžti ypač pavojingais ūmiais priepuoliais. Taigi pacientui būtina paaiškinti, kad pastovus gydymas – labai svarbus, kad būtina vaistus vartoti kuo teisingiau ir kuo reguliariau, nepaisant to, kad priepuoliai nepasireiškia net ir keletą metų. Būtina pabrėžti ir tai, kad teisingas inhaliatorių naudojimas taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį.
Šios lėtinės ligos šiuolaikinė medicina vis dar negali pilnai išgydyti – gali tik sukontroliuoti jos eigą, padėti, kad uždegiminiai kvėpavimo takų procesai vystytųsi lėčiau ir būtų kuo labiau atidedamas negrįžtamas bronchų susiaurėjimas, kuris progresuoja daug greičiau, jei liga nėra tinkamai kontroliuojama.
Jau yra keletas gydymo pasirinkimų
Tinkama lėtinės ligos kontrolė gali padėti ne tik suretinti priepuolių pasireiškimą, bet ir sumažinti jų intensyvumą. Kasdien vartojami vaistai, jei tai daroma teisingai, gali padėti pacientui džiaugtis normaliu gyvenimu bei sportu, pasivaikščiojimais lauke, kita mėgstama veikla ir nejausti baimės dėl netikėtai prasidėjusio priepuolio, kai, atrodo, ant krūtinės nusileidžia ne vienas sunkus akmuo.
Deja, bet sunkesnėms ligos formoms kontroliuoti įkvepiamųjų ir , kartais, geriamųjų vaistų gali ir nebepakakti. Tuomet į pagalbą gali būti pasitelkiama ne taip jau ir seniai Lietuvoje pradėta taikyti biologinė terapija (gali būti taikomas ir vaikams nuo 6 metų). Tai gydymo metodas, padedantis sunkia astma sergantiems pacientams suretinti priepuolių pasireiškimą ir sumažinti šių priepuolių intensyvumą. Verta apie ją pasikalbėti su savo gydytoju pulmonologu ar alergologu; jis gali suteikti daugiau informacijos ir įsitikinti, ar biologinė terapija būtų tinkama pacientui, ar ne.
Literatūros šaltiniai:
- Nucala registracijos pažymėjimo priedai
- Barnes, P. J., B. Jonsson, and J. B. Klim. „The costs of asthma.” European Respiratory Journal 9.4 (1996): 636-642.
- Hamid, Qutayba, and Meri Tulic. „Immunobiology of asthma.” Annual review of physiology 71 (2009): 489-507.
- National Heart, Lung, and Blood Institute. National Asthma Education Program. Expert Panel on the Management of Asthma. Guidelines for the diagnosis and management of asthma. No. 91. National Asthma Education Program, Office of Prevention, Education, and Control, National Heart, Lung, and Blood Institute, National Institutes of Health, 1991.
- Holgate, Stephen T. „Pathogenesis of asthma.” Clinical & Experimental Allergy 38.6 (2008): 872-897.
- Schatz, Michael, and Lanny Rosenwasser. „The allergic asthma phenotype.” The Journal of Allergy and Clinical Immunology: In Practice 2.6 (2014): 645-648.
- Bochner, Bruce S., Bradley J. Undem, and Lawrence M. Lichtenstein. „Immunological aspects of allergic asthma.” Annual review of immunology 12.1 (1994): 295-335.
- Mukherjee, Anil B., and Zhongjian Zhang. „Allergic asthma: influence of genetic and environmental factors.” Journal of Biological Chemistry 286.38 (2011): 32883-32889.
- Biekšienė, Kristina, et al. „Lietuvos suaugusiųjų sunkios astmos diagnostikos ir gydymo rekomendacijos 2017.” Pulmonologija ir alergologija 1.1 (2017): 8-16.
- Sakalauskas, Raimundas, et al. „Lietuvos suaugusiųjų astmos diagnostikos ir gydymo sutarimas 2015: astmos diagnostikos ir gydymo rekomendacijos.” (2015).
- Nastaravičius, Arturas, and Kristina Ramanauskienė. „Specializuotos vaistininko teikiamos paslaugos astma sergantiems pacientams poreikio analizė Lietuvoje.” Sveikatos mokslai= Health sciences in Eastern Europe. Vilnius: Sveikatos mokslai, 2019, t. 29, Nr. 2 (2019).
- Biekšienė, Kristina. „Europos respiratologų draugijos sunkios astmos SHARP projektas Europoje ir Lietuvoje.” Pulmonologija ir alergologija 3.1 (2019): 5-6.
