Alergija citrusiniams vaisiams

Vaisiai yra labai svarbūs žmonių mitybai ir sveikatai. Augalinis maistas yra bene pagrindinis vitaminų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų šaltinis. Vaisiai  turi daug vitaminų A ir C, skaidulų [1]. Citrusinius vaisius mokslininkai plačiai tyrinėja dėl jų plataus biologinio poveikio žmogaus sveikatai. Nustatyta, kad citrusiniuose vaisiuose esantys biologiškai aktyvūs komponentai pasižymi antioksidantiniu, antimikrobiniu, širdies ir kraujagyslių sistemą apsaugančiu, antivėžiniu poveikiu ir antidiabetiniu aktyvumu [2]. Reikia žinoti, kad kai kuriems žmonėms citrusiniai vaisiai gali sukelti įvairių alerginių reakcijų.

Citrinmedžiai ir jų vaisiai

Citrusiniai vaisiai auginami nuo senų laikų, tačiau tikroji jų kilmė iki šiol nėra tiksliai žinoma. Manoma, kad jie yra kilę iš pietrytinės Azijos žemyno dalies, o dabar auginami daugelyje pasaulio šalių.

Citrinmedžiai (lot. Citrus) – rūtinių (Rutaceae) šeimos gentis, kuriai priklauso labai daug augalų rūšių [3]. 1753 metais K. Linėjus išskyrė Citrus gentį, tačiau iki šiol vis dar nėra aiškiai apibrėžtos šios genties taksonominės klasifikacijos [4]. Žinomiausi ir komerciškai svarbūs citrinmedžiai ir jų vaisiai: tikrasis citrinmedis (lot. Citrus limon) ir jo vaisius tikroji citrina, apelsininis citrinmedis (lot. Citrus sinensis) ir jo vaisius tikrasis apelsinas, mandarininis citrinmedis (lot. Citrus reticulata) ir jo vaisius tikrasis mandarinas, greipfrutinis citrinmedis (lot. Citrus grandis) ir jo vaisius didysis greipfrutas. Egzistuoja labai daug su minėtais citrinmedžiais susijusių rūšių ir hibridų. Jų vaisiai yra žinomi visame pasaulyje ir bendrai vadinami citrusiniais. 1 lentelėje nurodyti pagrindiniai citrinmedžiai ir jų vaisiai [3, 5].

1 lentelė. Pagrindiniai citrinmedžiai ir jų vaisiai

Citrinmedžiai – daugiamečiai visžaliai augalai, medžiai arba krūmai, siekiantys 5–15 metrų aukštį, jų jaunos šakos turi pavienių spyglių, o senos dažniausiai yra bespyglės. Lapai paprasti – ištisiniai, lygiais kraštais ir tinkliškai gysloti [6]. Žiedai 2–4 cm skersmens, kvapūs, baltos arba rausvos spalvos, auga po vieną arba grupelėmis. Vaisiai – ovalios arba pailgos formos, dažniausiai 4–25 cm diametro. Vaisiaus žievelė išorėje turi daugybę eterinio aliejaus liaukučių, kurios suteikia vaisiui būdingą citrusų kvapą [7]. Sėklos būna kūgio, kiaušinio ar ovalios formos, tačiau kai kurios citrusų rūšys yra besėklės. Skirtingų rūšių citrusiniai vaisiai gali būti ir skirtingų spalvų – nuo oranžinės ar rausvos iki geltonos ar žalsvos spalvos.

Alergijos citrusams klinikiniai požymiai

Apelsinai (Citrus sinensis) – labai plačiai vartojami švieži, iš jų spaudžiamos sultys, gaminamas džemas ir marmeladas [2]. Šis faktas lemia, kad visuomenės apklausose apelsinai nurodomi kaip pagrindinis augalinis alergenas, nors kasdienėje klinikinėje praktikoje alergija apelsinams stebima retai [2, 3]. Alergija citrusiniams vaisiams yra mažai ištyrinėta, iki šiol tai dažniausiai siejama su šienlige ir įsijautrinimo kitiems augalams nulemto kryžminio reaktyvumo fenomenu [2, 3]. Alergija citrusiniams vaisiams dažniausiai aprašoma Ispanijoje ir Izraelyje, tačiau šiose šalyse yra retesnė nei alergija persikams [3]. Alergija citrusams ir reta, tačiau įrodyta, kad ji gali būti ir yra patvirtinama provokaciniais testais [2].

Alerginės reakcijos į maistą gali lemti įvairius klinikinius odos, virškinimo trakto, kvėpavimo organų, rečiau – kitų organų požymius [8]. Citrusiniai vaisiai gali sukelti alergijos maistui simptomus tiek vaikams, tiek suaugusiems žmonėms. Alerginės reakcijos į juos gali būti įvairios – nuo lengvų (pvz., niežulio, dilgėlinio bėrimo) iki vidutinių ir sunkių, gyvybei pavojingų reakcijų (pvz., anafilaksijos). Tačiau gyvybei pavojingos reakcijos yra gana retos [2, 3]. Kaip ir dauguma kitų vaisių ir daržovių, citrusinių vaisių apdorojimas gali sukelti nuo IgE priklausomas ir nuo IgE nepriklausomas dermatozes, ypač žmonėms, jau sergantiems atopiniu dermatitu [9].

Citrusinių vaisių alergenai                                 

Alergologijoje molekulinė diagnostika svarbi norint atskirti pirminį įsijautrinimą ir kryžmines reakcijas į panašią baltymo struktūrą, alerginių reakcijų rizikai įvertinti. Nustatyti 3 pagrindiniai apelsinų alergenai: Cit s 1 – į germiną panašus baltymas, Cit s 2 – profilinas, Cit s 3 – lipidų pernašos baltymas [2, 10–12]. Vienas pagrindinių apelsinų alergenų – Cit s 1 – yra 24 kDa glikoproteinas [2, 10]. Cit s 2 – kitas pagrindinis apelsinų alergenas, susijęs su alergija augalų žiedadulkėms, o burnos alergijos sindromas yra pagrindinė jo klinikinė išraiška [2, 12]. Burnos alergijos sindromas, t. y. dėl kryžminių alerginių reakcijų išsivystanti alergija vaisiams, kai simptomai pasireiškia greitai, trunka 5–30 min., simptomus sukelia karščiui neatsparūs šviežių vaisių alergenai, kurie kryžmiškai reaguoja su žiedadulkių alergenais [8]. Profilinai – panalergenai, randami daugumoje eukariotinių ląstelių. Jie pasižymi kryžminiu reaktyvumu, tačiau retai sukelia sunkius simptomus [2, 11]. Cit s 3 – alergenas, susijęs su sisteminėmis alerginėmis reakcijomis [2, 12]. Manoma, kad lipidų pernašos baltymai dalyvauja augalo apsauginėse reakcijose, jie priskiriami stabiliems baltymams [11]. Duomenys apie citrusinių vaisių alergenus pateikti 2 lentelėje [10]. Pastebėta, kad žmonės alergiški vienam iš citrusinių vaisių, nebūtinai alergiški visiems citrusiniams vaisiams [12].

Aprašytos kryžminės alerginės reakcijos tarp alergijos riešutams (dažniausiai anakardžiams, bet aprašytos ir žemės riešutams) ir citrusinių vaisių sėkloms – galimos anafilaksinės ar kitos greitojo tipo alerginės reakcijos netyčia suvalgius citrusinių vaisių sėklyčių ar išgėrus sulčių su citrusinių vaisių minkštimu [13, 14].

2 lentelė. Citrusinių vaisių alergenai

Apibendrinimas

Specifinio alergijos citrusiniams vaisiams gydymo nėra, todėl vienintelė išeitis citrusams alergiškiems žmonėms yra apriboti dietą ir vengti šių vaisių. Kasdien vartoti vaisių svarbu žmogaus sveikatai, siekiant išvengti kai kurių ligų, todėl alergija citrusiniams vaisiams gali pabloginti gyvenimo kokybę. Esant alergijai vaisiams, patartina išsiaiškinti, ar pacientui pasireiškia tikra alergija maistui, ar tai įsijautrinimo žiedadulkėms nulemtos kryžminės reakcijos [2].

Gyd. Miglė Kuprienė
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centras

LITERATŪRA

1. Labanauskas L., ir kt. Vaikų dietologija, Kaunas, 2009;131.
2. Iorio RA, et al. Citrus Allergy from Pollen to Clinical Symptoms. http://www.plosone.org.
3. Rance F, Dutau G. Food allergies. 2008;204-205.
4. Hynniewta M, et al. Karyological studies in ten species of Citrus (Linnaeus, 1753) (Rutaceae) of North-East India, Comp Cytogenet. 2011;5(4):277-287.
5. http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniai-nutarimai/citrusiniu-augalu-ir-ju-vaisiu-lietuviski-pavadinimai.
6. Stanienė G, Stanys V. Citrusai. Babtai: Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas; 2016.
7. Chaudhari SY, et al. Ethno medicinal values of Citrus genus. Medical Journal of Dr D Y Patil University, 2016;9(5):560-565.
8. Rudzevičienė O. Vaikų alergija maistui, mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015;14.
9. Brockow K, et al. Orange-induced skin lesions in patients with atopic eczema: evidence for a non-IgE-mediated mechanism. Acta Derm Venereol. 2003;83:44-8.
10. www.allergen.org
11. Csonka P. Molekulinė alergologija. Praktikos vadovas, skirtas specifinių alergenų komponentų IgE diagnostikai. Prieiga internetu www.vkakid.lt.
12. www.Phadia.com/en/Products/Allergy-testing-produts/ImmunoCAP-Molecular-Allergology/.

Monika

See Full Bio