„Atstok, man skauda galvą. Daugiau nebegaliu, ji tuoj plyš“, – tokius žodžius, neurologo Jokūbo FIŠO teigimu, bent kartą ištaria apie 80 proc. įtampą patiriančių žmonių. Galvos skausmas tapo nuolatiniu dabartinės civilizacijos palydovu. Jis toks įprastas, kad dauguma, nė nemėgindami su skausmu kovoti, susitaiko ir, pasislėpę tamsiame kamputyje, tyliai kenčia.
Dažnai skausmo priežasties taip ir nerandama
Pasak ilgametę darbo patirtį sukaupusio gyd. J. Fišo, praktiškai neįmanoma sutikti psichiškai sveiko suaugusio žmogaus, kuris teigtų, kad niekada nejautė galvos skausmo. Stiprų skausmą gali sukelti stresas, triukšmas, įtampa, neadekvatus fizinis krūvis, nuovargis, pagirios, intoksikacija, būdinga vidaus organų ligoms, ir daugelis kitų specifinių priežasčių. Nuo galvos skausmo nėra apsaugoti net 2 ar 3 metų vaikai. Būna tokių galvos skausmų, kad žmonės kamuojasi ilgą laiką, kol galiausiai, nebegalėdami jo pakęsti, pasitraukia iš gyvenimo.
Gyd. J. Fišo teigimu, viena dažniausių galvos skausmo rūšių – įtampos galvos skausmas. Jauniems žmonėms dažniau pasitaiko epizodiniai, vyresniems – lėtiniai įtampos galvos skausmai. Metams bėgant dažnėja ir kitokios genezės galvos skausmų, tačiau mažėja migreninių skausmų. „Mano nuomone, abiejų lyčių atstovai vienodai dažnai serga įtampos tipo galvos skausmais (nors literatūros duomenys skirtingi)“, – sako jis. Neretai kreipiasi jauni žmonės, skųsdamiesi stipriais, beveik nepakeliamais galvos skausmais. Dažniausi jų prašymai: „Darykit ką nors, operuokit, tik padėkit“.
„Neurologinė ir terapinė apžiūra rimtesnių nukrypimų neparodo, nieko nepadarysi, reikia atlikti magnetinį rezonansą su kraujagysliniu režimu, transkranijinę doplerografiją, tirti vidaus organų funkciją. Ištiriam, bet dažniausiai jokios patologijos ar galvos skausmo priežasties taip ir nenustatome“, – pasakoja gyd. J. Fišas. Deja, net 90 proc. galvos skausmo priežasčių taip ir lieka nenustatytos. Tada manoma, kad greičiausiai tokį galvos skausmą sukėlė psichologinės priežastys.
Pirmiausia išsiaiškinkite priežastį
Viena vertus, galvos skausmas yra nesunkus ir greitai praeinantis simptomas, tačiau, kita vertus, jis gali būti labai sunkios ir pavojingos ligos požymis. Būtent todėl, pasak gyd. J. Fišo, galvos skausmų diferenciacija turi užsiimti labai patyręs bei gerai savo darbą išmanantis specialistas. Net menkiausia klaida gali kainuoti brangiai. Labai sunku išsiaiškinti tikrąją galvos skausmų priežastį. Ir pervargimo, ir įtampos galvos skausmo genezėje dalyvauja panašūs fiziologiniai mechanizmai, todėl pervargimo ir epizodinius galvos skausmus iš dalies galima lyginti, tačiau lėtiniai įtampos galvos skausmai yra rimtesnė problema, kuri reikalauja didesnio dėmesio. Gyd. J. Fišo teigimu, esant pirmą kartą atsiradus ir užsitęsus galvos skausmui, reikia nedelsiant kreiptis į specialistą. Užsitęsęs skausmas gali būti naviko, infekcijos, inkstų, vidaus organų ar kitų sunkių ligų pirmieji požymiai. Jei tokie skausmai kartojasi nuolat ir jūs žinote, kas padeda skausmą nuslopinti, tai tų priemonių ir reikia imtis: pailsėti, nueiti į treniruotę ar pažiūrėti komediją, pakalbėti su jus užjaučiančiu žmogumi, pamedituoti, aplankyti paveikslų galeriją ir t.t. Arba išgerti anksčiau padėjusių vaistų.
Svarbiausia – ramybė ir poilsis
Tobulėjant medicinai, atsiranda vis naujesnių ir drastiškesnių galvos skausmo malšinimo priemonių. „Tačiau aš esu nemedikamentinių gydymo priemonių šalininkas: relaksacinė terapija, joga, fiziniai pratimai, kognityvinė terapija, biologinio grįžtamojo ryšio treniruotės, fizioterapija – pirmos eilės metodai kovai su įtampos galvos skausmais“, – sako gyd. J. Fišas. Šios priemonės padeda sumažinti skausmą, be to, jos svarbios skausmo profilaktikai.
Jei esate namuose ir jaučiate, kad pradeda skaudėti galvą, patogiai atsigulkite, atsipalaiduokite. Venkite streso ir nuovargio.
Jei galvą skauda stipriai, įkyriai ar tiesiog neturite laiko ilsėtis, be medikamentų neišsiversite. Skausmą malšinti galima pradėti nuo pačių paprasčiausių – analgetikų ar žolinių preparatų. Žmonės skirtingi, todėl ir skausmo malšinimo priemonės veikia skirtingai.
Marius ANGLICKIS
„Sveikas žmogus”
