Lietuvoje vaikų nutukimas dar nepasiekė epidemijos masto kaip užsienyje, tačiau specialistai – sunerimę. Antsvorio turinčių nepilnamečių ir pasaulyje, ir mūsų šalyje sparčiai daugėja. Medikai tikina, kad dėl masinio vaikų nutukimo kalti tėvai, nesveikas maistas ir nejudrus gyvenimo būdas.
Tėvų svorio įtaka mokslininkų įrodyta daugeliu tyrimų. Nutukusių tėvų vaikai 2–3 kartus dažniau būna nutukę ir suaugę, o antsvoris paauglystėje (13–18 metų vaikams) turi įtakos sveikatos bei mirtingumo rodikliams vyresniame amžiuje.
Dėl ko nutunka vaikai
Vaikų ligoninės gydytojos dietologės Daivos Čižauskaitės nuomone, vaikai paprastai nutunka dėl blogų mitybos įpročių šeimoje ir mažo fizinio aktyvumo. Nutukimas lemia įvairius sveikatos sutrikimus. Pasak gydytojos dietologės, dėl didelio svorio pasunkėja vaiko širdies darbas, padidėja kraujospūdis, suspaudžiami plaučiai, neretai kamuoja vidurių užkietėjimas. Gana didelė tikimybė, kad nutukęs vaikas susirgs II tipo cukriniu diabetu.
Nutukusius vaikus ir paauglius bendraamžiai mėgsta paerzinti, todėl jiems neretai kyla įvairių psichologinių problemų, sumažėja savigarba, atsiranda nevisavertiškumo jausmas dėl savo išvaizdos, ima kamuoti depresija.
Nereikėtų manyti, kad gydytojas tėvams gali duoti kokį nors stebuklingą receptą ar paskirti vaikui ypatingą dietą, dėl kurios jis nustotų storėjęs. Nutukusių vaikų gydymo tikslas – išlaikyti esamą svorį neleidžiant jam toliau didėti ir taip sulaukti vaiko amžiaus, kai toks svoris taps normalus. Nutukimo gydymas gana ilgas procesas, kuriam reikia nemažai ir tėvelių, ir vaiko pastangų.
Kaip tinkamai maitinti vaikus
Kad vaikas augtų guvus ir sveikas, reikia laikytis paprastų, visiems gerai žinomų mitybos taisyklių: maiste turi būti mažiau gyvulinės kilmės riebalų, saldumynų, daugiau skaidulinių medžiagų, kurių gausu vaisiuose, daržovėse. Tėvai turėtų skatinti vaikų fizinį aktyvumą, patarti mažiau laiko leisti prie televizoriaus ir kompiuterio, o daugiau būti gryname ore.
Gydytoja dietologė Daiva Čižauskaitė rekomenduoja 3–11 metų vaikus maitinti 4 kartus per dieną. Lytinio brendimo laikotarpiu vaikų apetitas labai skirtingas, nes jie auga nevienodai: sparčiai augantys suvalgo daugiau už lėčiau augančius, berniukai valgo daugiau nei mergaitės.
Per daug energijos gaunantys paaugliai nutunka, todėl ypač atidžiai reikia stebėti ir koreguoti jų mitybą. Šio amžiaus vaikams padidėja vitaminų, mineralinių medžiagų, kalcio, geležies poreikis.
Tinkamai maitindamiesi bet kokio amžiaus vaikai yra linksmi, energingi, judrūs, geros nuotaikos. Jų vidaus organai neturi patologinių pokyčių. Ūmine liga, kuri užtrunka ne ilgiau kaip 7 dienas, jie suserga retai, ne dažniau kaip 2–3 kartus per metus.
Neracionali, nepakankama mityba gali būti nerimo, dirglumo, nepastovios nuotaikos ar greito nuovargio priežastis. Dėl sumažėjusio imuniteto bet kurio amžiaus vaikai dažnai suserga tarsi be priežasties.
Liga tęsiasi ilgiau nei būdinga ūminei formai. Tiriant kraują, dažniausiai aptinkama alimentarinė mažakraujystė. Atsiranda apetito sutrikimų – vaikas valgo kreidą, žalią bulvę, burokėlį, nesunokusius vaisius ar uogas. Kai mityba nekoreguojama, pradeda trikti fizinis vystymasis.
