Daugelis tėvų vos vaikščioti pradėjusių vaikučių kojytes įspraudžia į kietus ortopedinius batus, esą taip sveikiau vaiko pėdutei. Ir labai rūpestingai verčia vaikutį tuos batukus avėti net namuose. Vėliau specialiais įdėklais bando koreguoti plokščiapėdystę ar šleivapėdystę.
Tačiau ar tai būtina? Kai kurie specialistai teigia, kad taip vaikai tik kankinami ir neretai “gydoma” normali fiziologinė raida.
UžGydytojai ortopedai teigia, kad kas ketvirtas žmogus turi plokščiapėdystę, kuri yra mobili, o įgimtos plokščiapėdystės nepadės ištaisyti jokie įdėklai. Mobili plokščiapėdystės forma netrukdo gyventi – nesukelia skausmo vaikščiojant, nevargina kojų, tad ir gydyti jos nereikia. O vaikai iki trejų ketverių metų visi yra pilnapadžiai. Dedant į batukus įdėklus, avint ortopedinius batus ar darant specialias mankštas bandoma koreguoti fiziologinius dalykus, kurie yra išaugami, todėl ir “gydymas” būna sėkmingas. Tačiau reikia vaikui leisti tiesiog gyventi – daug bėgioti, laipioti, važinėti dviračiu, ir pėdos skliautas iki penkerių šešerių metų tampa normalus.
Tiesa, ir vėliau pėdos skliautas dar didėja – mergaitėms iki dvylikos, o berniukams iki keturiolikos metų. Paskui, moterims nuo 40-ies, vyrams nuo 50 metų, pradeda leistis. Tai normalus fiziologinis procesas, kurio nepavyks pakoreguoti jokiomis priemonėmis, todėl pirkti brangius ortopedinius batus, gaminti specialius įdėklus – tai tik pinigus išmesti į balą.
Amerikiečių mokslininkai jau prieš gerą dešimtmetį įrodė, jog batai neformuoja pėdos. Ortopediniai batai ir įdėklai vaikų iki septynerių metų amžiaus pėdos nekoreguoja, o atvirkščiai, apriboja jų judrumą. Dėl to prasčiau dirba blauzdos raumenys, jie aptingsta ir nesivysto. Nors pėdutė batukuose įgauna taisyklingą formą, tačiau ištraukta sudrimba, nes raumenys būna silpni. Tad vaikai, ypač vienų dvejų metukų, turėtų kuo daugiau aktyviai judėti basi.
Vokiečių gydytojai jau daugiau nei dvidešimt metų būtent taip siūlo stiprinti plokščias pėdas. Mat visa pėda pajusdamas žemės paviršių vaikas ne tik stiprina blauzdos raumenis, bet ir mokosi išlaikyti pusiausvyrą be batukų. Tam tikslui net buvo sukurtos kojinaitės su guminiu paduku, kad mažylis bėgiodamas nepaslystų. Žinoma, geriausia, jeigu vaikas turi galimybę kuo daugiau bėgioti basas po smėlį ar pievą, tačiau pėda stiprinama ir lakstant basam po namus.
Prieš
Ortopedinė avalynė reikalinga vaikui, kai įprasta avalynė netinkama, pavyzdžiui, jei vaiko pėda yra per plati, keltis itin aukšta.
Taip pat ortopedinę avalynę gydytojas rekomenduoja, jei nustato įgimtą pėdos deformaciją (plokščiapėdiškumą), rekomenduoja ją avėti vaikams, turintiems antsvorį ar nusilpusią raiščių ir raumenų sistemą, sveikstantiems po sunkių ligų, privertusių ilgą laiką gulėti lovoje.
Ortopedinės avalynės gamintojai tvirtina, kad tik batai su supinatoriais yra tinkami vaiko kojytei, kad jie užkerta kelią plokščiapėdystei ir šleivapėdystei, Batai, pagaminti su supinatoriais, yra patogesni, juose mažiau vargsta koja, todėl jie tik pagerina gyvenimo kokybę vaikams kelionių metu arba suaugusiems plokščiapadžiams, kuriuos vargina skausmas.
Geriausia, kai koreguojančius vidpadžius (supinatorius) parenka gydytojas, nes jis mato, ar abi pėdos deformuotos vienodai, ar nesiskiria kojų ilgis (pasitaiko, kad viena būna vos vos ilgesnė). Tai pėdai, kuri suplokštėjusi mažiau, gali būti parinktas minkštesnis vidpadis. Trumpesnei kojai tikslinga skirti pakeliantį supinatorių.
Supinatorius pritaikomas vaiko pėdai, o ne konkrečiam batui, todėl iš vienų batų juos galima perdėti į kitus. Vienintelis reikalavimas batams – jie turi būti tvirti, aukštesniu užkulniu. Šiuolaikiniai supinatoriai nemažina avalynės, nes yra trijų ketvirčių pado ilgio. Gydytojai rekomenduoja supinatorius keisti kas metai – pėda auga ir supinatoriaus forma nebetinka.