Vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų nuovargiu, sunkumu, pa­tinimu, skausmu, venų išsiplėtimu. Tai veninės kraujotakos sutrikimo simptomai. Venų ligos vis dažniau vargina ir jaunus žmones. Ilgalaikis sto­vimas darbas, antsvoris, netaisyklingas sėdėjimas sulenkus kojas (dirbant kompiuteriu ar skraidant lėktuvais), vibruojantis pagrindas, drėgna ir karš­ta aplinka, nėštumas tik skatina šią problemą. Ve­ninės kraujotakos sutrikimai yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių ligų, ji vis dar nėra laiku dia­gnozuojama ir dažnai nesulaukia deramo gydyto­jų bei pacientų dėmesio (3). Vokietijoje ir Didžio­joje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad veninės kraujotakos sutrikimais serga 15 proc. vyresnių nei 18 metų žmonių ir tik 14 proc. suaugusiųjų neturi jokių veninės kraujotakos sutrikimų (4).

 

Kojų venų ligų mechanizmas ir komplikacijos

 

Lėtinis venų nepakankamumas (LVN) dažnai susijęs su venų sienelių silpnumu, kuris kartu su jį lydinčiu kraujotakos nepakankamumu sukelia ve­ninės kraujotakos hemodinaminius pokyčius (1). Šie pokyčiai apibūdinami padidėjusiu hidrostati­niu spaudimu, kraujo staze venose ir jų išsiplėti­mu, tai savo ruožtu trikdo mikrocirkuliaciją, di­dėja kapiliarų pralaidumas, audiniuose tvenkiasi skystis, kurio limfinė sistema nesugeba drenuoti. Tai sukelia blauzdos ir čiurnos edemą bei kliniki­nius simptomus: skausmą, dienos ir (ar) nakties mėšlungį, kojų diskomfortą ir sunkumą, pares­tezijas (2). Negydomas LVN gali komplikuotis ir negrįžtamai pakeisti ligonio sveikatos būklę.

Trofinės opos – dažniausia komplikacija; tai ir infekcinių ligų, pvz., rožės, patekimo į organiz­mą galimybė. Viena pavojingiausių būklių – kojų venų tromboflebitas (išsivysto uždegimas aplin­kiniuose audiniuose, venoje susidaro krešulys). Ypač pavojinga komplikacija – giliųjų kojų venų trombozė bei galima pasekmė – plaučių arterijos tromboembolija.

Venų trombozės riziką didina geriamieji kon­traceptikai. Juos vartojančioms moterims venų tromboembolijos rizika padidėja iki kelių kartų, palyginti su šių vaistų nevartojančiomis. Trom­bozę skatinantis geriamųjų kontraceptikų povei­kis siejamas su padidėjusia krešėjimo faktorių ir sumažėjusia proteino S bei antitrombino kon­centracija.

 

Profilaktikos priemonės esant pradinei venų nepakankamumo stadijai

 

Esant pradinei lėtinio venų nepakankamumo stadijai, iš dalies sutrikus limfos cirkuliacijai, re­komenduojamos profilaktinės priemonės ir medi­kamentinis gydymas:

I. Kompresinė terapija. Rekomenduoti paci­entams nešioti specialias elastines kojines arba pėdkelnes. Elastinės, arba kompresinės, kojinės (gaminamos įvairaus laipsnio tamprumo) pade­da normalizuoti veninę kojų apytaką. Kompresi­nės kojinės didina išorinį spaudimą venoms, ge­rina kraujotaką ir neleidžia susitvenkti kraujui kojų venose. Jos ypač rekomenduojamos dėvė­ti žmonėms, kurių darbas susijęs su ilgu sėdėji­mu ar stovėjimu.

II. Tepalai, kuriuose yra heparino.

III. Venotoniniai preparatai.

IV. Tinkamas darbo ir poilsio režimas (ypač didesnės rizikos sirgti venų ligomis asmenims).

 

Pirmiausia reikia gydyti būkles ir ligas, ku­rios sukelia veninio kraujo sąstovį. Antra, paci­entas turi būti pakankamai informuotas apie įtaką venų būklei galinčių daryti veiksnių koregavimą. Pavyzdžiui, sergant plokščiapėdyste, kojų pirštų iškrypimu, kojų sąnarių ligomis būtina ortopedo konsultacija (dėl ortopedinės avalynės, įdėklų į batus ar pado skliauto koregavimo operacijos būdu). Esant pėdos deformacijai, sergant sąnarių ligomis, taip pat dėvint aukštakulnius, blogėja ve­ninio kraujo nutekėjimas iš kojų, nes ne visu pa­jėgumu dirba blauzdos raumenų „siurblys“. Todėl venos plečiasi, sutrinka venų vožtuvų funkcija. Labai svarbus antsvorio mažinimas, gana aktyvi fizinė veikla. Venų varikoze sergantys pacientai karštomis vasaros dienomis neturi riboti (jei lei­džia gretutinės ligos) skysčių vartojimo (trombų susidarymo rizikai mažinti). Drabužiai ir avaly­nė neturi varžyti judesių. Gydytojas turėtų įver­tinti, ar reikia konkrečiam pacientui skirti kraujo krešumą mažinančių vaistų.

Venų išsiplėtimu sergančios moterys būtinai turi pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu, jei planuoja nėštumą ar ketina vartoti hormoninės kontracepcijos priemones (dėl galimos komplika­cijų rizikos).

 

Heparino veikimo mechanizmas

 

Klinikinėje praktikoje heparinas vartojamas daugybės formų, platus jo indikacijų spektras. Ži­nomiausias heparino poveikis yra siejamas su anti­trombino stoka, dėl to inaktyvinamas trombinas, Xa faktorius ir kitos molekulės, dalyvaujančios kraujo krešėjimo kaskadoje (5). Sistemiškai heparinas var­tojamas pirminei ir antrinei profilaktikai dėl venų tromboembolijų rizikos po operacijų (6), ūmiems koronariniams sindromams (7) ir kitoms būklėms gydyti, kai neleidžiama susidaryti kraujo krešuliams ar progresuoti jau įvykusiai trombozei. Tačiau toks poveikis kraujo krešumo sistemai kartu reiškia ir padidėjusią didžiųjų kraujavimų riziką (8). O vie­tiškai heparinai yra plačiai vartojami venų ligoms gydyti ir prevencijai. Šios formos heparinai veikia būtent reikiamoje vietoje, taip išvengiama sistemi­nio heparino poveikio bei kraujavimo (9), o užde­gimą slopinantis heparino poveikis padeda užkirsti kelią aseptinio uždegimo komplikacijomis: niežu­liui, kojų egzemoms, trofinėms opoms.

Heparino gelio 1000 efektyvumas veniniam ne­pakankamumui gydyti patvirtintas daugeliu kliniki­nių tyrimų. Klinikiniuose tyrimuose, kuriose dalyva­vo 1055 pacientai, sergantys paviršiniu venų uždegi­mu, vertintas placebo ir heparino gelio 1000 efekty­vumas. 20 minėtos srities tyrimų vietiškai vartojami heparino preparatai buvo lyginami su placebu, jokio gydymo netaikymu, kai kuriais kitais vietiškai var­tojamais preparatais (10). Įvertinus 1000 TV/g he­parino gelio veikimą sergantiems paviršiniu trom­boflebitu, paaiškėjo, kad preparatas padeda efekty­viai slopinti simptomus, ypač skausmą ir patinimą, neveikdamas sisteminio krešumo (11, 12, 13). Pa­našiame kitame tyrime gydymas 1000 TV /g hepa­rino geliu statistiškai reikšmingai (p<0,05, palyginti su tyrimo pradžia) sumažino skausmą, edemą, erite­mą, funkcijos ribojimą, sunkumo pojūtį, paresteziją, induraciją. Daugeliu tyrimų buvo lyginamas vietiš­kai vartojamas heparinas su kitu aktyviu gydymu, placebu ar jokio gydymo netaikymu (15–22). Tyri­mai parodė, kad heparino preparatai veiksmingiau mažina simptomus negu placebas. Kitu tyrimu ver­tintas heparino 100 IU/g ir 1000 IU/g efektyvumas gydant veninės kraujotakos sutrikimą. Geresni re­zultatai pasiekti naudojant didesnės koncentracijos heparino tepalą (14).

 

Klinikinės situacijos aptarimas

 

Apibendrinant klinikinę situaciją, bendrosios prak­tikos gydytojas turi žinoti naujausių rekomendacijų esmę ir naujausius rekomenduojamus gydymo bū­dus, taip pat išaiškinti pacientui galimas gydymo priemones. Kai atsiranda LVN požymių, patoge­nezinis gydymas gali sustabdyti ligos progresavi­mą ir veiksmingai užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip paviršinių venų tromboflebitas, gi­liųjų venų trombozė, odos pakitimai, trofinė opa. Vienas svarbiausių sėkmės veiksnių – gydytojo ir paciento tarpusavio supratimas. Būtina išaiškinti pacientui ligos progresavimo padarinius ir išmo­kyti padėti sau pačiam. Profilaktikos priemonės net 50 proc. gali sumažinti nemirtinų ir 65 proc. mir­tinų komplikacijų.

Gydantis gydytojas tiksliai įvertino pacientės nusiskundimus, anamnezę ir jam prieinamais ty­rimais bei laiku nustatė venų varikozę. Reikia pa­brėžti, kad gydytojas tinkamai įvertinto vietinių te­palų vartojimo indikacijas ir ligos progresavimui sustabdyti bei simptomams palengvinti skyrė he­parino gelį, kuris gerina venų kraujotaką, lengvina kraujo apytaką, mažina skausmą ir tinimą.

Remiantis turimais duomenimis, galima teig­ti, kad heparino dariniai slopina keletą uždegimo proceso komponentų. Jie plačiai vartojami perife­rinėms venų ligoms gydyti ir prevencijai. Heparino vietinės formos patenka į giliau esančius audinius, mažina kraujo krešumą, gerina veninę kraujotaką, daro uždegimo slopinamąjį poveikį.

 

Parengė gyd. R. Jasiukevičius

 

Žurnalas "Internistas"

 

Apsunkusios kojos – ne vien nuovargio požymis

 

Kojų nuovargis vakare- norma ar patologija?