Daugelis žmonių žino, kaip nesveika yra persivalgyti, tačiau nuolat ir nuolat tai daro. Kai kurie šaltiniai teigia, jog tokie „persirijėliai“ paprasčiausiai neturi saiko ir valios, tačiau mokslininkai, ilgai tyrinėję persivalgančių žmonių organizmo reakcijas nustatė, kad dėl viso šito gali būti kaltos žmogaus smegenys. O kaip yra iš tikrųjų? Ar tikrai tam tikrų medžiagų ir receptorių kiekis lemia polinkį persivalgymui, o psichologiniai veiksniai saikas ir valia čia niekuo dėti?
Už
Mūsų valgymą ir sotumą reguliuoja alkio – sotumo centras, esantis galvos smegenyse – pagumburyje, reaguodamas į kraujo cheminę sudėtį. Persivalgymą lemia dėl tam tikrų priežasčių sutrikęs/pavėluotas alkio – sotumo centro atsakas.
JAV mokslininkai nustatė, jog polinkio persivalgyti priežastis yra ta pati, kaip ir polinkio žalingiems įpročiams bei narkotikams – dopamino, cheminės medžiagos esančios žmogaus smegenyse, perteklius.
Dopaminas yra smegenyse gaminama cheminė medžiaga, stimuliuojanti apetitą, atliekanti pažinimo ir kitas funkcijas. Žinomiausia su dopamino trūkumu organizme susijusi liga yra Parkinsono liga, atsirandanti laipsniškai irstant smegenų ląstelėms.
Tyrimas parodė, kad narkomanų smegenyse yra aukštesnis dopamino cirkuliacijos laipsnis, nei žmonių, kurie nevartoja narkotikų. Mokslininkai tyrė, ar nuolat persivalgančių žmonių smegenų sąveika su maistu tokia pat, kaip narkotikus vartojančių su narkotikais.
Tyrimo metu buvo nustatinėjamas linkusių persivalgyti žmonių dopamino receptorių kiekis smegenyse. Nutukę turėjo mažiau dopamino receptorių, galinčių sugerti chemines medžiagas ir ypač medžiagą, vadinamą D2 receptoriumi, nei nenutukę. Kuo didesnis buvo kūno masės indeksas, tuo mažesnis D2 receptorių kiekis.
Šis tyrimas parodė, jog smegenyse vykstanti biocheminė disfunkcija sąlygoja pataloginį persivalgymą. Taip pat tyrimą atlikę mokslininkai teigia, jog, nutukimą lemia tiek hormonų problemos, tiek psichologiniai faktoriai. Jei organizme yra žemesnis D2 receptorių kiekis, žmogus linkęs persivalgyti. Yra įrodymų, kad daug valgantys žmonės dažnai turi į piktnaudžiavimą linkusių giminių.
PriešTeigti, kad persivalgymą lemia mūsų smegenys, būtų neteisinga, nes šį sutrikimą gali lemti:
Genetiniai veiksniai – nors vieno nutukimo geno nėra, žinoma, kad kelių kai kuriems žmonėms būdingų genų ar jų grupių sąveika su nepalankiais aplinkos ir elgesio veiksniais lemia gerokai didesnę kūno svorio didėjimo riziką. Antsvorį skatinančios genų mutacijos gali veikti skirtingas grandis – apetitą, medžiagų apykaitą, hormoninius veiksnius, tačiau galiausiai lemti tą patį nemalonų rezultatą.
Mitybos įpročiai – linkę perivalgyti žmonės valgo ne tik per daug, bet ir ne tai, ką reikėtų. Svarbi aplinkybė yra ta, kad jie stengiasi patirti daugiau malonumo, mėgaudamiesi gausaus valgymo procesu ir jo rezultatu (perdėtu sotumu). Deja, šiuo atveju prioritetą atidavus kiekybei, visuomet nukenčia kokybė. Išsilavinę, pasiturintys, savo ir artimųjų sveikatą tausojantys žmonės paprastai neperka ir nevartoja gausybės riebių ir/ar saldžių, tačiau beveik jokios mitybinės vertės neturinčių produktų, kurių gausu ir mūsų parduotuvėse. Valgymo malonumas yra vienas gyvenimo džiaugsmų. Nereikia jo atsisakyti. Tačiau tikrai mėgautis maistu ir valgymu galima ne persivalgant, o sugebant pasidžiaugti kiekvienu kokybiško produkto kąsneliu.
Taip pat nereikia pamiršti, kad persivalgymą skatina padidėjęs apetitas. Apetito padidėjimas dar vadinamas polifagija ar hiperfagija. Apetito padidėjimo pražastys gali būti psichologinės bei dėl endokrininių sistemos sutrikimų. Dažniausios priežastys: nerimo sutrikimai, bulimija, cukrinis diabetas, hipoglikemija, skydliaukės, antinksčių patologija, pagumburio patologija, galvos smegenų navikai, kai kurių vaistų šalutinis poveikis.
testas-apie-plokscio-pilvuko-priesus—riebalus/63618″>Testas apie „plokščio pilvuko” priešus – riebalus
testas-apie-dieta-ir-svori/54717″>Testas apie dietą ir svorį