Vaizdas iš amerikietiško filmo: rytas ir gatve vis laikas nuo laiko
prarisnoja suprakaitavęs vienas kitas sveikuolis. Atsidūstame iš pavydo. Tačiau
verta geriau įsižiūrėti, su kokia avalyne jie bėgioja. Jei pasirinko netinkamą,
be specialios amortizacijos, galite nepavydėti, o jų tik pagailėti. Taip
bėgiodami per asfaltą jie ateityje turės rimtų stuburo problemų.
Prieš porą dešimtmečių iš Amerikos atkeliavusi bėgimo mada apėmė ir mus. Tai
tapo sveiko gyvenimo filosofija. Rytinis lakstymas suvienijo kaimynus, į
neformalius bėgiotojų būrelius susijungė bendradarbiai, arčiau vienas prie kito
gyvenantys draugai. Vieni bėgioja tik šiltuoju metų laiku, o didžiausieji
entuziastai net ir žiemą.
Viena entuziasčių, bėgiojusi senais plonapadžiais sportiniais bateliais,
ilgainiui pajuto kojų, o tiksliau – kelių sąnarių skausmus. Nuėjusi pas gydytoją
išgirdo: “Jūs čia lengvai išsisukote”. Tuomet ji sužinojo, kad bėgiojimui, o
ypač ant kieto paviršiaus (pvz., asfalto) reikia rinktis ypač patogią, minkštą
avalynę su storesniu padu. Tada kojų raumenys dirba efektyviau, o pėdos judesys
nuo pirštų iki kulno yra lengvesnis.
Raumenų ir sąnarių traumos ištinka ir nuo klaidingos bėgimo technikos. Reikia
judėti tiesiai, nesiblaškyti į šonus, kojas statyti tvirtai, sinchroniškai ir be
jokių šokčiojimų. Tolygiai turi dirbti ir rankos. Specialistai nepataria bėgioti
ir pernelyg plačiais žingsniais – jie išcentruoja kūno masės pasiskirstymą ir
apkrauna kojų sąnarius. Rinkitės įprastinį žingsnį.
Kai kurie specialistai tvirtina, kad greitas ėjimas yra sveikesnis už bėgimą.
Jų argumentas toks: bėgimo metu žmogus trumpą laiką pakyla ore. O nusileidus ant
žemės jo stuburas patiria stiprų sukrėtimą.
Teisingas bėgimas labai naudingas širdies ir sąnarių darbui. Tai labai
sudėtingas procesas, kurio metu dirba daugiau nei 100 raumenų.
