Nuo mažų dienų mes girdime, kad judėjimas – tai sveikata. Tačiau suaugę ne visuomet surandame laiko ir noro būti fiziškai aktyviais. Vaikams fizinis aktyvumas padeda geriau vystytis, lemia gerą nervų sistemos veiklą, dėl ko gerėja mokymosi rezultatai. Suaugusiems leidžia nepervargstant atlikti kasdienines užduotis.
Fizinis aktyvumas (FA) – tai visuma aktyvių judesių, atliekamų raumenų ir sąnarių pagalba. Reguliarus fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių faktorių, stiprinančių sveikatą bei lemiančių fizinį pajėgumą.
Nejudrumas – pasaulinės visuomenės sveikatos problema
Gerėjančios gyvenimo sąlygos, technologinis progresas sudaro sąlygas mažiau judėti. Fizinis neaktyvumas tapo pasaulinės visuomenės sveikatos problema. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl mažo fizinio aktyvumo kasmet pasaulyje miršta apie 3,2 milijonai žmonių, daugelyje Europos šalių daugiau kaip pusė gyventojų turi antsvorį, o apie 20–30 proc. jų – nutukimą.
Lietuvoje nuo 1994 iki 2010 metų antsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc. Antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp moterų nepasikeitė. 2010 m. antsvoris nustatytas pusei, o nutukimas – penktadaliui moterų. (,,Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas” 2010 m., LSMU, Kaunas).
Daugelio ligų rizikos veiksnys
Fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių. Tyrimais įrodyta, kad fizinis pasyvumas yra ankstyvo mirtingumo, širdies-kraujagyslių sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, osteoporozės, kai kurių vėžio formų (gimdos, prostatos, gaubtinės žarnos) ligų rizikos veiksnys. Dėl mažo fizinio aktyvumo mažėja žmogaus darbingumas, gyvybingumas, prastėja nuotaika, blogėja centrinės nervų sistemos veikla.
Gryname ore praleistas laikas ir fiziniai pratimai grūdina organizmą, teigiamai veikia kaulų, raumenų ir nervų sistemas.
Bent 30 min. judėjimo kasdien
Kad gerai jaustumėmės, būtume sveikesni, neužtenka tik kartas nuo karto pabėgioti, pasivažinėti dviračiu ar pan. Atsižvelgiant į PSO rekomendacijas, suaugusieji fiziškai aktyvūs turi būti bent 30 min. per dieną didesnę dalį savaitės dienų, o geriausiai – kasdien. Vaikai – ne mažiau 60 min. Todėl užsibrėžkite tikslą – sportuoti, būti fiziškai aktyviais ne mažiau kaip rekomenduoja PSO, neatidėliokite ir pradėti sportuoti šiandien.
Pagal Lietuvos ir užsienio
literatūrą parengė VVSB
visuomenes sveikatos stiprinimo
skyriaus specialistė Svetlana
Tarailienė
Daugiau judėti galime pradėti nuo mažų žingsnelių:
• Į darbą eikite pėsčiomis arba išlipę iš troleibuso ar autobuso kelias stoteles paeikite.
• Raskite laiko pasimankštinti, pajudėti, per pietų pertrauką pasistenkite įveikti kad ir nedidelį atstumą.
• Vietoje važiavimo liftu lipkite laiptais.
• Mažiau laiko praleiskite žiūrėdami televizorių ar prie kompiuterio.
• Sužinokite apie pėsčiųjų bei dviračių takus ir pasirinkite trumpus pasivaikščiojimus ar pasivažinėjimą dviračiu.
• Aktyviai žaiskite su vaikais. Eikite į žygius, maudykitės upėse ar ežeruose, plaukiokite baidarėmis, važinėkite dviračiu ar riedučiais, sportuokite lauko aikštelėse: žaisdami badmintoną, tenisą, tinklinį, futbolą ir pan.
• Daugeliui patinka fiziškai pajudėti grybaujant ir uogaujant, dirbant sodo darbus, vedžiojant
savo augintinį.
• Pamėkite šiaurietiškąjį vaikščiojimą. Šis užsiėmimas tinka tiek žiemą, tiek vasarą. Kad būtų smagiau į šią veiklą įtraukite šeimos narius, draugus, kaimynus.
• Žiemą paslidinėkite slidėmis, pačiūžomis, nusileiskite nuo kalno rogutėmis.
• Kasdienė namų ruoša mus taip pat priverčia pajudėti, tad neatidėliokite namų ruošos darbų.
• Renkite šeimos, draugų išvykas į gamtą, įtraukite fizinių užduočių.
Žurnalas „Sveikatos langas“