Nesaikingo alkoholio vartojimo pasekmės akivaizdžios – tai sukelia apie 60 skirtingų ligų ir sutrikimų, įskaitant traumas, psichikos sutrikimus, vėžines ligas ir t.t. Europos ekspertai siūlo keisti alkoholinių gėrimų etiketes – jų manymu, efektyviau nei įspėjamieji užrašai apie alkoholio žalą veiktų nuotrauka su kepenų cirozės „suėstomis“ kepenimis nei užrašas „gerti nesveika“.
Vartotojai neinformuojami
Europos Sąjungoje suvartojamas didžiausias pasaulyje alkoholio kiekis vienam gyventojui. Dėl to susirūpinę politikai, visuomenės sveikatos specialistai ir alkoholio pramonės atstovai Europos parlamente diskutavo apie alkoholinių gėrimų žymėjimą etiketėmis. Tai, kad iki šiol alkoholio pramonė neinformuoja vartotojų apie alkoholinių gėrimų sudėtį, verčia manyti, kad išsami informacija galėtų pakeisti žmonių požiūrį į šią legalią narkotinę medžiagą.
Iki šiol išsamios sudėties informacijos etiketėse pateikti nereikia nė vienam alkoholio gamintojui visoje Europoje. Nors alkoholis yra vienas didžiausių mirties rizikos veiksnių Europoje, ypač tarp jaunimo, jo vartotojai iki šiol nėra nei informuojami apie jo sudėtį, nei įspėjami apie galimus pavojus. Europos Parlamente bandyta atsakyti į klausimą, ar reikia vartotojus informuoti apie alkoholiniame gėrime esančias medžiagas ir žalą sveikatai. Atsakymo ieškota projekto „Protect“ metu atlikto tyrimo išvadose.
Projekto metu atlikta 18–25 metų jaunuolių nuomonių apklausa apie alkoholio poveikį sveikatai šešiose Europos valstybėse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Ispanijoje ir Rumunijoje. Lietuvos vartotojų federacijos atstovė Edita Petrauskaitė, komentuodama tyrimo rezultatus, sakė: „Jauni žmonės mano, kad alkoholį žymėti etiketėmis reikia, tačiau jie nenorėtų matyti įspėjamųjų iliustracijų, kuriose, tarkim, pateikiami kepenų cirozės atvejai. Tai parodo, kad šokiruojančios žinutės išties veiksmingos ir įspėja vartotoją apie galimas pasekmes”.
Apsiribosime alkoholinio gėrimo sudėties išvardijimu ar dar pridėsime ir cirozės „suėstas“ kepenis?
Jūs už ir prieš šokiruojančius vaizdus?
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) prezidentas psichiatras dr. Aurelijus Veryga mano, kad pastaruoju metu alkoholio gamintojai ir importuotojai gudriai naudojasi susidariusia situacija. „Alkoholiniai gėrimai pateikiami ir parduodami kartu su maisto prekėmis. Visi vykdo joms keliamus reikalavimus ir ant kiekvienos pakuotės nurodo gaminio sudėtį, jo kilmę ir pan. Tačiau šie reikalavimai netaikomi alkoholiniams gėrimams, tarsi jie nepriklausytų maisto prekių grupei. Tai, mano galva, yra neteisinga vartotojų atžvilgiu“. Pašnekovo nuomone, ant butelio turi būti nurodyta, kiek jame yra gryno alkoholio, kalorijų, priedų kilmė ir sudėtis. Tiesa, tokia padėtis yra daugelyje Europos šalių – Lietuva ne išimtis.
Gydytojo nuomone, alkoholinį gėrimą perkantį žmogų privalu informuoti ir apie jo teikiamą žalą sveikatai. „Manau, kad neprošal būtų ir kokį paveiksliuką užklijuoti – mažiau išsilavinusiam žmogui tai padarytų didesnį įspūdį nei paprastas užrašas. Nors, kita vertus, cirozės suardytų kepenų iliustracija kažin ar atbaidytų į alkoholį įjunkusį pirkėją“, – svarsto dr. A.Veryga. Tačiau gydytojas neabejoja, kad tokios iliustracijos veiktų kaip auklėjamoji, šviečiamoji antialkoholinė priemonė ir valstybei nekainuotų nė cento.
Kitokios nuomonės laikosi vyno ekspertas Dominykas Velička. „Gąsdindami žmones, sulauksime tik priešingos jų reakcijos. Manau, kad idėjos gąsdinti šokiruojančiomis etiketėmis priklauso asmenims, kuriems trūksta supratimo apie tikrąją gėrimų vartojimo kultūrą“, – sako vyno žinovas. Jo nuomone, apie alkoholinius gėrimus reikia skleisti teisingą informaciją ir, svarbiausia, mokyti žmones vartoti vyną – kaip, kiek ir kada tinka išgerti.
Pasak D.Veličkos, išsami vyno sudėtis butelio etiketėje irgi ne išeitis. „Jei vynas pagamintas iš vienos vynuogių rūšies, tai nelabai ką ir prirašysi. Be to, yra Europos Sąjungos reglamentuoti reikalavimai, kuriais ir vadovaujasi kiekvienas vyno gamintojas. Jei kalbame apie kitos rūšies gėrimą, pavyzdžiui, likerį, kurio sudėtyje yra daug medžiagų, tai su išvardyta sudėtimi butelis atrodys kaip seniau gaminamų vaistų buteliukas, prie kurio buvo klijuojamas popierinis „liežuvis“ su receptūra. Tačiau kas ją skaitys?“ – retoriškai klausia pašnekovas ir priduria, kad tai sukels tik nepasitenkinimą. D.Velička sako, kad vietoj suirusių kepenų nuotraukos ant butelio geriau užrašyti: „Kiekvienas, kasdien išgėręs litrą vyno, rizikuoja susirgti kepenų ciroze“. Ir dar kartą priduria, kad geriausias auklėtojas yra saikas.
Kaip veikia reklaminis vaizdas?
Vaizdinę agitaciją galime prilyginti vaizdinei reklamai. Rinkodaros specialistas, mokomosios knygos „Reklama ir jos poveikis vartotojui“ autorius Darius Jokubauskas teigia, kad didžiausią informacijos kiekį žmogus gauna regėdamas. Vaizdinis reklamos pateikimas yra paprasčiausias būdas perduoti informaciją, nes vaizdo suvokimui žmogus sunaudoja mažiausiai energijos. Bent vienas reklamoje pateiktas vaizdinis elementas turi nesąmoningai veikti vartotoją. Tai gali būti spalva, neįprasta pirmos raidės forma ar dydis, dėmesį patraukianti didelė ir spalvota nuotrauka (…). Kuo realesnė iliustracija, tuo didesnį poveikį turi reklama, nes dėmesį patraukia tai, kas tiesiogiai susiję su vartotoju.
Dėmesio pritraukimas vaizdu yra trumpalaikis, po kelių sekundžių dėmesys arba dingsta, arba pereina į kitą stadiją – sąmoningą dėmesį. Žmogus apžiūrinėja reklaminį skelbimą toliau, gilinasi į reklamos turinį. Sąmoningas dėmesio sutelkimas įmanomas tik jei reklamos objektas žmogui yra svarbus įdomus ir reklamos turinys atitinka gero skonio reikalavimus.
Norint sukelti kuo didesnį poveikį, reklaminiuose skelbimuose naudojami įvairūs neįprasti elementai, pavyzdžiui, per ryškios spalvos, per didelis kontrastas, tuščiažodžiavimas, nepadorios nuotraukos ar piešiniai ir t. t. Šokiruojanti reklama gali sukelti didesnį susidomėjimą, tačiau kartais kreipimasis į skaitytoją naudojant mažiau intensyvias priemones yra priimtinesnis ir geriau suvokiamas.
***
Mitai apie alkoholį
• Alkoholis ilgai buvo vartojamas daugelyje kultūrų, todėl natūralu, kad buvo sukurta daugybė mitų apie jo poveikį. Kai kurie iš jų itin gajūs, tačiau visiškai neteisingi, sukurti siekiant pateisinti žalingą alkoholio vartojimą.
• Alkoholis yra stimuliatorius. Iš tiesų alkoholis yra slopinanti medžiaga, stimuliuojanti γ aminosviesto rūgšties (GASR) receptorius, o GASR yra pagrindinė centrinę nervų sistemą slopinanti medžiaga.
• Alkoholizmas – tik paties paciento problema. Artimieji ir aplinkiniai dažnai nukenčia labiau nei pats pacientas.
• Alkoholikai – degradavę, amoralūs žmonės. Tik 5 proc. pacientų, sergančių priklausomybe nuo alkoholio, yra benamiai ir bedarbiai asmenys. Priešingai nei susidariusi nuomonė, daugelis jų gali išlaikyti socialinį statusą, sėkmingai daryti karjerą.
• Vaikai neserga alkoholizmu. Deja, serga.
• Alkoholio poveikis yra trumpalaikis. Egzistuoja daugybė atokiųjų alkoholio vartojimo sukeltų komplikacijų. Jos, o ne ūminiai apsinuodijimai, dažniausiai tampa nuo alkoholio priklausomų asmenų mirties priežastimi.
• Priklausomybė nuo alkoholio gali būti išgydyta, taikant trumpalaikes, bet efektyvias priemones. Tai yra lėtinė liga, gydymas trunka ne mažiau kaip metus, geriausias rezultatas – ilgalaikė remisija. Asmuo, sergantis šia priklausomybe, niekada negalės kontroliuoti alkoholio vartojimo.
Kaip vystosi alkoholinė kepenų liga?
Ar išsivystys alkoholinė kepenų liga, priklauso nuo suvartojamo alkoholio kiekio, vartojimo trukmės, mitybos, genetinių ir metabolinių veiksnių.
Tyrimais nustatyta, kad sveikam žmogui kasdien 10 dienų vartojant po 150 g gryno alkoholio, didėja riebalinės kepenų infiltracijos atsiradimo tikimybė. Šioje alkoholinės kepenų ligos stadijoje padidėja kepenys, tačiau, visiškai nutraukus alkoholio vartojimą ir pradėjus tinkamai gydyti, kepenų funkcijas galima sugrąžinti. Vartojant alkoholį kasdien 10 metų po 80 g, vystosi alkoholinis hepatitas, vėliau – kepenų fibrozė, kai kepenyse formuojasi randiniai pokyčiai: pasveikti įmanoma, tačiau lieka randinių pakitimų.
Geriant alkoholį kiekvieną dieną 8 metus po 160 g, išsivysto kepenų cirozė. Jungiamasis kepenų audinys užima žuvusių hepatocitų vietą– šis procesas yra negrįžtamas.