Fizinis augimas – tai proporcingas ūgio ir svorio didėjimas bei kūno formų pokyčiai, atsirandantys vaikui bręstant. Nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų tėvai akylai stebi jo vystymąsi ir augimą. Kaip jiems žinoti, ar jų vaikas auga normaliai?
Kas yra normalu?
Normaliam vaiko augimui būtina stabili aplinka: lėtinių ligų bei veiksnių, sutrikdančių ląstelių augimą, nebuvimas, adekvati mityba, emocinis stabilumas, normali hormonų sekrecija bei veikimas. Augimo procesą po gimimo švedų mokslininkas J. Karlberg sąlygiškai suskirstė į tris laikotarpius: kūdikystės, vaikystės ir lytinio brendimo. Kiekvieną iš šių laikotarpių veikia skirtingi metaboliniai ir hormonų veiksniai.
Kūdikių augimą daugiausiai lemia mitybos veiksniai. Šis laikotarpis yra tarsi vaisiaus augimo gimdoje tąsa, kai augimą daugiausia reguliuoja mitybos veiksniai. Todėl šiuo laikotarpiu matomi dideli augimo greičio svyravimai. Pirmaisiais gyvenimo metais augimas pats didžiausias – kūdikiai vidutiniškai paauga apie 25 cm per metus, antraisiais ir trečiaisiais gyvenimo metais vaikai paauga maždaug po 10 cm per metus. Augimo hormonas į augimo proceso reguliavimą įsitraukia maždaug po 6 mėnesių amžiaus ir pradeda dominuoti tik apie antrųjų metų pabaigą.
Vaikystės augimo komponentui (nuo maždaug 2 metų iki lytinio brendimo) didžiausią įtaką turi augimo hormonas. Nuo maždaug trejų metų iki lytinio brendimo pradžios nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis, kuris dažniausiai būna apie 5,5–6 cm per metus. Laikoma, kad vaikystės laikotarpio augimo greičio apatinė normos riba yra 5 cm per metus. Tuo laikotarpiu vaikų augimo kreivė nusistovi iki tam tikrų procentilių, būna tik nedideli augimo greičio svyravimai.
Didžiausias augimo šuolis pastebimas lytinio brendimo laikotarpiu, paprastai tarp 8 ir 13 metų mergaitėms ir tarp 10 ir 15 metų berniukams. Lytinio brendimo laikotarpis trunka nuo 2 iki 5 metų. Augimo šuolį ir spartesnį kaulų brendimą lemia kartu augimo hormono ir lytinių hormonų poveikis. Šiuo laikotarpiu ima ryškėti antriniai lytiniai požymiai: plaukuotumas gaktos ir pažastų srityje, lyties organų vystymasis, mergaitėms – menstruacijų atsiradimas. Sutariama, jog galutinis ūgis yra pasiektas, kai augimo greitis sulėtėja iki mažiau nei 2 cm/metus (apie 15 metus mergaitėms ir 16–17 metus berniukams).
Augimo vertinimas
Nuo kūdikystės vaikai turi reguliariai lankytis pediatro ar šeimos gydytojo konsultacijose, kai vaiką prižiūrintis gydytojas atlieka ūgio ir svorio matavimus bei žymi juos individualiose vaikų augimo kreivėse. Tai labai svarbus procesas, padedantis gydytojui nustatyti, ar vaikas auga normaliai, ar yra kokių nors problemų.
Iki 2 metų vaiko ūgis matuojamas gulimoje padėtyje, o nuo 2 metų – stovint tiesiai atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią ūgio matuoklės dalį ir žiūrint tiesiai horizontalia plokštuma taip, kad apatinis akies voko ir viršutinis ausies landos kraštai būtų vienoje horizontalioje plokštumoje. Siekiant sumažinti matavimo paklaidas, ūgio matavimai kartojami kas 3 mėnesius kūdikiams ir kas 6–12 mėnesius vyresniems vaikams, geriausiai tam pačiam matuotojui naudojant tą pačią matuoklę.
Galutinis ūgis yra didžiąja dalimi genetiškai nulemtas, o vadinamąjį taikininį ūgį galima apskaičiuoti kaip vidutinį tėvų ūgį pagal formulę:
berniukų taikininis ūgis (cm) = [tėvo ūgis (cm) + (motinos ūgis (cm)+13)] / 2;
mergaičių taikininis ūgis (cm) = [tėvo ūgis (cm) + (motinos ūgis (cm)-13)] / 2.
Kuo gali padėti tėvai?
Tėvai gali pasirūpinti, kad vaikui netrūktų jo sveikatai labai svarbių dalykų:
• pakankamai miego: miego poreikis skiriasi pagal vaiko amžių, tačiau daugumai vaikų reikia 10–12 val. miego per parą. Kokybiškas miegas ir poilsis būtinas normaliam vaiko augimui;
• sveika mityba: subalansuota dieta, kurioje pakanka kalorijų, baltymų, pagrindinių vitaminų ir mineralų, padės vaikams pasiekti jų ūgio potencialą;
• adekvatus fizinis aktyvumas: kadangi vaikų ir paauglių nutukimo problema tampa vis aktualesnė, tėvai turėtų pasirūpinti sveika vaiko mityba ir reguliariu (bet ne per dideliu) fiziniu krūviu.
Kas yra žemas ūgis?
Žemaūgiškumas nustatomas tuomet, kai vaiko ūgis yra žemiau 3-iosios procentilės pagal amžių ir lytį ir pagal tautos nacionalinius standartus. Tačiau, vertinant augimo greitį, augimo sutrikimai gali būti nustatomi daug anksčiau nei ūgio kreivė atsilenkia žemiau 3-iosios procentilės.
Ar žemas ūgis – problema?
Galbūt taip, galbūt ir ne. Jei susirūpinote savo vaiko ūgiu ar lėtu augimu, pirmas žingsnis – pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris gali atidžiai įvertinti jūsų vaiko būklę, šeimos anamnezę, ir, jei reikės, paskirti tyrimus, kurie padės išsiaiškinti medicinines augimo sutrikimų priežastis. Gydytojas gali dažniau pasekti vaiko augimą arba nusiųsti pas vaikų endokrinologą (hormonų ir augimo sutrikimų specialistą).
Kai kurie vaikai auga lėčiau už savo bendraamžius, nes paveldėjo tai iš savo tėvų. Tačiau dalis žemo ūgio vaikų iš tiesų turi rimtų augimo sutrikimų, kurie lemia lėtą augimą vaikystėje, lytinio brendimo sutrikimus ir žemą ūgį paauglystėje ir suaugus.
Normalaus žemo ūgio variantai
Galima išskirti porą normalaus žemo ūgio variantų, kurie nėra laikomi augimo sutrikimais:
Konstitucinis augimo atsilikimas: apibūdina vaikus, kurie yra žemesni už bendraamžius, tačiau auga normaliu greičiu. Jiems būdingas „kaulų amžiaus“ atsilikimas, tai yra jų kaulų brendimas vėluoja, palyginti su jų faktiniu amžiumi (nustatoma, atlikus plaštakos rentgenogramą). Tokiems vaikams nebūna jokių kitų ligų, galinčių sutrikdyti augimą, požymių, bet turi tendenciją vėlyvesnei lytinio brendimo pradžiai ir brendiminiam augimo šuoliui. Kadangi jie auga ilgiau, dažniausiai pasiekia normalų galutinį ūgį. Būdinga, jog vienam iš tėvų ar artimų giminaičių augimo ir brendimo pobūdis buvo panašus.
Šeimyninis (genetinis) žemas ūgis: žemų tėvų vaikai turi tendenciją būti žemo ūgio. Jiems taip pat nebūna kitų ligų simptomų. Nors jų lytinio brendimo pradžia ir augimo šuolis būna normaliu laiku, tačiau jie paprastai pasiekia galutinį ūgį, panašų į savo tėvų.
Abiejų šių būklių atvejais šeimas galima nuraminti, kad jų vaikas yra sveikas ir gydyti nereikia. Tačiau kai kuriems vaikams, kenčiantiems nuo užgaulių ir patyčių dėl jų žemo ūgio ir vėluojančio lytinio brendimo, gali prireikti psichologinės pagalbos, užtikrinant, kad ilgainiui jie subręs ir užaugs. Kai kurias labai žemo ūgio ar labai vėluojančio lytinio brendimo atvejais (vyresnėms nei 13 metų mergaitėms ir vyresniems nei 14 metų berniukams) gali prireikti gydymo hormonais.
Augimo sutrikimai
Įvairios lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių, kaulų ar kitų sistemų pažeidimai gali sutrikdyti vaiko augimą. Dažniausiai šios ligos turi kitų specifinių simptomų, tačiau sulėtėjęs augimas gali būti pirmas požymis.
Endokrininės ligos gali pasireikšti dėl hormonų stokos ar pertekliaus ir gali sutrikdyti vaiko ar paauglio augimą. Augimo hormono nepakankamumas atsiranda dėl hipofizės (maža liaukutė smegenų pamate, skirianti keletą hormonų, tarp jų ir augimo hormoną) funkcijos ar struktūros pažeidimų. Hipotirozės (sumažėjusios skydliaukės funkcijos) atveju skydliaukė negamina pakankamai skydliaukės hormonų, kurie yra būtini harmoningam vaiko vystymuisi.
Ternerio (Turner) sindromas yra viena dažniausių genetinių augimo sutrikimo priežasčių mergaitėms, nulemta vienos lytinės X chromosomos nebuvimo ar struktūrinių pokyčių. Žemas ūgis ir kiaušidžių funkcijos nepakankamumas, lemiantis lytinio brendimo ir vaisingumo sutrikimus, pastebimi daugiau nei 90 proc. šiuo sindromu sergančių mergaičių ir moterų. Tokioms mergaitėms būdinga specifinė išvaizda, tačiau jų intelektas nesutrikęs. Naujagimystės periodu dažnai pastebimas įgimtas plaštakų ir pėdų paburkimas (limfedema). Be to, su šiuo sindromu susiję kiti sutrikimai: įgimtos aortos ydos (koarktacija ar stenozė), inkstų anomalijos, autoimuninis tireoiditas, osteoporozė, skeleto anomalijos, polinkis sirgti 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu. Būdingi dažni otitai, klausos susilpnėjimas.
Kaip tiriami augimo sutrikimai?
Žemo ūgio vaikas, kuris yra sveikas ir auga normaliu greičiu, gali būti stebimas net keletą metų, tačiau vaikui, kurio augimo greitis sulėtėjo, gali prireikti papildomų tyrimų: kraujo tyrimai gali būti imami siekiant nustatyti hormonų sekrecijos ar chromosomų anomalijas ar atmesti kitas ligas, galinčias nulemti augimo sutrikimą. Plaštakos rentgenogramos atliekamos kaulų amžiui nustatyti, galvos smegenų kompiuterinė tomograma ar magnetinis rezonansas atliekami siekiant ištirti hipofizės struktūros pokyčius.
Norint nustatyti, ar hipofizė skiria pakankamai augimo hormono, vaikų endokrinologai atlieka specialius stimuliuojamuosius mėginius. Jie atliekami tik specializuotuose skyriuose, skiriant vaikams tam tikrų medikamentų, stimuliuojančių augimo hormono sekreciją ir imant kraujo mėginius tam tikrais laiko tarpais.
Kaip gydomi augimo sutrikimai?Kuo anksčiau nustatoma diagnozė ir skiriamas reikiamas gydymas, tuo greičiau vaikas ūgiu pasiveja savo bendraamžius ir tuo geresni galutinio ūgio rezultatai.
Jei nustatoma liga, lėmusi augimo sulėtėjimą, specifinis gydymas turėtų pagerinti ir augimo procesą. Pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sumažėjimas (hipotirozė) gydomas skydliaukės hormonų tabletėmis.
Augimo hormono injekcijos vaikams, sergantiems augimo hormono nepakankamumu, Ternerio sindromu ar lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, gali normalizuoti augimo greitį ir galutinį ūgį. Žmogaus augimo hormonas laikomas saugiu ir efektyviu, tačiau gydymas gali trukti labai ilgai, ir yra stebimas individualus vaikų augimo atsakas į gydymą. Nors gydymas augimo hormonu yra labai brangus, Lietuvoje šias išlaidas kompensuoja valstybė.
Jei manote, kad jūsų vaiko augimas sutrikęsJei jums neramu dėl vaiko augimo, pirmiausia reikia kreiptis į savo gydytoją, jis nusiųs jus pas vaikų endokrinologą, galintį diagnozuoti ir gydyti specifinius augimo sutrikimus.
Negalima pamiršti ir emocinių bei socialinių problemų, kurias išgyvena žemo ūgio vaikai. Nelengva būti žemiausiu klasėje ir dar sunkiau patirti dėl to užgauliojimus ir patyčias.
Tėvelių (globėjų) pareiga – padėti savo vaikams išsiugdyti savigarbą, akcentuojant stipriąsias puses, neatsižvelgiant į tai, kokio ūgio ji ar jis yra. Galbūt tai ir yra gydytojo paskirto gydymo dalis?
Gydymo įstaigose, kuriose galima užsiregistruoti vaikų endokrinologo konsultacijai dėl žemo ūgio:
Kauno medicinos universiteto klinikos
Endokrinologijos klinikos ambulatorijos skyrius
Eivenių g. 2, Kaunas
tel. (8 37) 32 67 29, (8 37) 32 65 70, ( 8 37) 32 70 46
Vilniaus universiteto vaikų ligoninė
Vaikų konsultacijų poliklinika
Santariškių g. 7, Vilnius
tel. (8 5) 272 0570
Klaipėdos Vaikų konsultacinė poliklinika
Karoso g. 13, Klaipėda Tel.(846)484152
Šiaulių Vaikų klinikos
Konsultacinė poliklinika
Architektų g. 77, Šiauliai
Tel. (8 41) 52 38 95
Panevėžio apskrities ligoninės
Konsultacijų poliklinika
Jakšto g. 6, Panevėžys
Tel. (8 45) 50 71 87
Atvykstant būtina turėti šeimos gydytojo siuntimą.