UV filtrai – vienos pavojingiausių medžiagų kosmetikoje

Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto prof. dr. Jolanta Liesienė sutinka, kad saulė pagerina nuotaiką, skatina „džiaugsmo“ hormono serotonino sintezę, pagerina kraujo apytaką. Vasarą, kai saulės turime užtektinai, esame linksmesni, smagesni ir optimistiškai nusiteikę gyvenimui. Be to, UVB spinduliai skatina vitamino D sintezę, padidina odos atsparumą saulės spinduliams, kadangi suaktyvina natūralaus antioksidanto – melanino gamybą odoje. Tačiau tie patys UV spinduliai, žinia, siejami su sparčiai didėjančiu odos vėžio, ypač melanomos, susirgimų skaičiumi.Anot mokslininkės, pirmosios kosmetinės priemonės, saugančios nuo žalingų UV spindulių, buvo išrastos karių odos apsaugai, kadangi pastariesiems tenka daug laiko praleisti tiesioginiuose ir intensyviuose saulės spinduliuose. Tuo pačiu tikslu jau apie 30 metų šios priemonės vartojamos ir plačiojoje visuomenėje.„Kosmetikos priemonėse nuo saulės vyrauja cheminiai filtrai su fizikinių filtrų priedais. Kiekvienais metais parduodami dideli kiekiai tokios kosmetikos. Tai atneša kosmetikos kompanijoms milžinišką pelną. Todėl, nors nėra galutinių mokslinių įrodymų apie jų galimą poveikį organizmui, šių kremų vartojimas yra plačiai propaguojamas. Kurį laiką tarp mokslininkų ir kosmetologų vyravo nuomonė, kad žmogus, naudodamas apsauginį kremą gali išvengti saulės daromos žalos, tačiau paskutiniu metu atsiranda vis daugiau mokslinių straipsnių, įrodančių cheminių UV filtrų kenksmingumą“, – teigė J. Liesienė.Apie tai, kad UV filtrai gali sukelti pigmentinių odos dėmių melanomas, kalba ir onkologai. Kita vertus, nustatyti, nuo ko žmogus susirgo vėžiu, anot mokslininkės, sudėtinga. Kancerogenų mes gauname iš visur – maisto, oro, vandens. Tačiau odos vėžys – ne vienintelis šių filtrų pavojus.

Daugėja tyrimų prieš cheminius UV filtrus

Apie 20 metų populiariausiu UV filtru buvo vadinamasis PABA ir jo dariniai. Tai p-amino benzoinė rūgštis, vienas vitamino B grupės atstovų. Dabar jis uždraustas naudoti, nes sukelia fotoalergiją – jautrumą šviesai. „Štai Vokietijos kanclerio H. Kolio žmona, kaip teko skaityti laikraščiuose, kentė nuo depresijos. O depresiją jai gilino fotoalergija, nes ji nuolat naudojo kremus nuo saulės. Reikia būti labai atsargiems. Kai ant organizmo kažkas tepama iš išorės, į tai organizmas reaguoja iš vidaus. Be to, gaudamas tam tikrų medžiagų iš šalies, organizmas nustoja jas gaminti pats“, – įspėjo chemikė. Anot pašnekovės, dabar UV filtrams plačiai naudojami tokie junginiai, kaip Butyl Methoxydibenzoylmethane (Avobenzone), Benzophenone (būna su skaičiumi nuo 1 iki 12), Octocrylene, Octyl Methoxycinnamate, Octyl Salicylate, Homosalate ir kt. Tai jų tarptautiniai pavadinimai, kokius privalu nurodyti etiketėje, tačiau pasitaiko, kad nurodomi jų trivialūs pavadinimai. Jų leidžiama koncentracija kosmetikoje yra 3-10 proc. (priklausomai nuo šalies, pavyzdžiui, Japonijoje kai kurie jų apskritai uždrausti), bet priemonėse su aukštu SPF naudojamas UV filtrų mišinys, todėl suminė jų koncentracija dažnai viršija 10 proc. Tepant visą kūną, ant odos vienu kartu patenka net keli gramai cheminių UV filtrų.Mokslininkai yra nustatę, kad daugelis šių junginių, kaip bebūtų keista, ne stabdo laisvųjų radikalų, kurie sukelia įvairiausias nepageidaujamas reakcijas, paveikia mūsų DNR, atsiradimą, o skatina. Benzofenonas ir panašūs junginiai yra vieni iš efektyviausių žinomų laisvųjų radikalų generatorių, plačiai naudojamų organinėje sintezėje. Siekdami panaikinti laisvųjų radikalų poveikį, kartu su cheminiais UV filtrais gamintojai neretai papildomai deda į šiuos produktus antioksidantų, tarkime, vitamino A, kas, anot chemikės, irgi nesveika.„Tyrimai su pelėmis, žiurkėmis bei žuvimis parodė, kad nemaža dalis kosmetikoje naudojamų UV filtrų (Benzophenone-3, Homosalate, 4-Methylbenzylidene-camphor, Octyl Methoxycinnamate, Octyl dimethyl-PABA), pasižymi estrogeniniu aktyvumu, pagreitina vėžinių ląstelių dalijimąsi, paveikia reprodukcinę sistemą, sutrikdo skydliaukės hormonų sintezę. Eksperimentų metu keitėsi žiurkių lytiniai organai, išaugo arba padidėjokrūtys, sutrinko jų vaisingumo funkcija“, – mokslinę literatūrą apibendrino J. Liesienė.Tuo tarpu žmonės, anot jos, naudoja UV filtrus nė nesusimąstydami apie jų pašalinį poveikį, ypač vaikams. „Šiuo metu jau visi bijo parabeno ir žiūri, kad jo kosmetikoje nebūtų. Bet kuriuo atveju jo būna vos 0,1 proc. , o filtrams naudojamų medžiagų kosmetikoje – 100 kartų daugiau. Be to, kremu paprastai tepame visą kūną. Taigi ant savęs tikrai užtepame didžiulę cheminių medžiagų dozę. Kadangi cheminiai filtrai tirpsta riebaluose, jie lengvai pereina per lipidinį odos barjerą. Yra pakankamai daug įrodymų, kad į mūsų organizmą jie patenka labai dideliais kiekiais, o ką jie ten veikia, niekas dar neištyrė“, – teigė kosmetikos srityje besispecializuojanti chemikė.

Jei teptis kremu būtina

Pašnekovė pataria pirmenybę teikti tokioms apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių priemonėms, kaip akiniai nuo saulės, drabužiai, skėtis, šešėlis, vengimas būti saulėje, kai ji labiausiai intensyvi, ir pan. „Jei žmogus važiuoja ten, kur būtina saugotis nuo saulės, pavyzdžiui, į kalnus, kuriuose iš tiesų galima baisiai nudegti, vertėtų rinktis mineralinius (fizikinius) arba natūralius filtrus. Tiesa, pirmieji ant odos palieka balkšvą apnašą, kuris žmonėms nepatinka, o antrieji mažiau veiksmingi, tačiau bent jau nekenksmingi“, – aiškino mokslininkė.Anot J. Liesienės, cheminiai filtrai – tai organiniai junginiai, kurie sugeria saulės spindulių energiją ir pakeičia ją nepavojinga šilumos energija. Tuo tarpu mineraliniai, arba fizikiniai, filtrai yra neorganiniai junginiai – titano dioksidas arba cinko oksidas. Jų dalelės užsilaiko tik ant odos paviršiaus. Lauždami spindulius, jie tiesiog neprileidžia saulės spindulių prie odos, taigi veikia kaip baltos spalvos rūbai – atspindi šviesą. Jų veikimo principas nesusijęs su cheminėmis reakcijomis, todėl jie nepereina per odą ir nepatenka į mūsų organizmą, nealergizuoja, tačiau greičiau nusitrina nuo odos, gali užkimšti odos poras ir sukelti smulkų išbėrimą.Padidėjus susidomėjimui natūralia kosmetika, buvo atkreiptas dėmesys į augalinės ir gyvulinės kilmės junginius apsaugai nuo UV spindulių. Tačiau, anot pašnekovės, iki šiol nė vienas iš natūralių filtrų nėra pakankamai efektyvus. Tam tikrą apsaugą nuo UVA suteikia taukmedžio (sviestmedžio) aliejus (dar vadinamas Shea butter, Butyrospermum Parkii arba Karite aliejus), Baikalo kalpokė, juglonas (graikinių riešutų kevalų ir lapų pigmentas), melaninas, ferulo rūgštis.„Natūralios medžiagos privalumas yra tas, kad tai niekada nebūna vienas cheminis junginys. Junginių derinys visada mažiau pavojingas negu išskirtas vienas junginys. Todėl net iš žolelių išskirtas vienas junginys tampa labai aktyviu ir laikomas vaistu, o žolelėje, sąryšyje su kitais elementais, jo poveikis silpnesnis“, – aiškino chemikė.