Vis daugiau valstybių, pavyzdžiui, Italija, Didžioji Britanija ir Australija, homeopatiją mėgina įtraukti ar jau įtraukė į „nepageidaujamų“ gydymo metodų sąrašą. Tuo tarpu kai kuriose Vakarų valstybėse šis gydymo metodas laikomas oficialiu.
Homeopatinių preparatų gamyba ir ruošimo procedūros yra aprašytos Europos farmakopėjoje – taigi tai visiškai patvirtintas gydymo metodas. Tačiau vis daugiau šiuolaikiniais įrodymais grįstos medicinos atstovų teigia, kad homeopatija – tai pseudomokslas, akių dūmimas ir ji veikia tiek pat, kiek ir tikėjimas sveikimo procesu (placebo). Negana to, tokių medikamentų vartojimas kai kuriais atvejais gali atnešti tik dar daugiau žalos.
Kodėl homeopatija taip dažnai painiojama su augaliniais preparatais?
Homeopatija dažnai painiojama su fitoterapija, nors tai nėra tas pats. Homeopatiniai preparatai gaminami ne tik iš augalų (tiksliau, šviežios vaistinės žaliavos,), bet ir iš mineralų, metalų, gyvūnų sekretų, nuodų, mėnulio šviesos, kai kurių vietų energetikos ir t.t. Vadinasi, homeopatiniai preparatai gali būti ir augalinės, ir gyvūninės, ir neorganinės kilmės ar net „neapčiuopiamos“ kilmės. Iš žaliavos gaminamos motininės tinktūros, o po to jos specialiais metodais skiedžiamos daugybę kartų, kol galiausiai homeopatiniame preparate veikliosios medžiagos gali net ir nelikti. Tuo tarpu fitoterapija arba augaliniai preparatai yra visai kas kita. Juose vaistinių medžiagų kiekis yra standartizuotas, t.y., visiškai aišku, kiek kokios veikliosios augalinės medžiagos yra augaliniame vaistiniame preparate. Augaliniai vaistiniai preparatai yra pilnaverčiai vaistai, tačiau jų žaliavos – visiškai natūralios.
Kaip atsirado homeopatija?
Pirmą kartą homeopatija buvo pristatyta 18 amžiaus pabaigoje, Vokietijoje. Jos pradininkas S. Hanemanas tvirtino, kad homeopatijos efektyvumas labai susijęs su individualiomis paciento savybėmis. Dėl šios priežasties svarbi ne tik paciento ligos istorija, bet ir jo kūno tipas, charakteris, fiziniai pokyčiai ir net emocijos. Vokiečių gydytojas aistringai teigė, kad daugybė ligų atsiranda dėl blogų žmogaus emocijų, pavyzdžiui, patologiško troškimo ir pykčio jausmo. Be to, homeopatijos šalininkai mano, kad ypatingi skiedimo metodai veikliosios medžiagos poveikį ne silpnina, o tik sustiprina. Tikima, kad vanduo „atsimena“ pirminę informaciją ir galutinis homeopatinis produktas savyje turi daug gydomosios energijos.
Šis alternatyvus gydymo metodas netruko paplisti ir Europoje, ir Azijoje, ir Šiaurės Amerikoje. Ir tokiu populiarumu stebėtis visai nereikia – juk medicina buvo dar tik pradėjusi žengti pirmuosius žingsnius. Tuo metu dar vis buvo taikomi tokie kontroversiški gydymo metodai kaip kraujo nuleidimas, kaukolės atvėrimas, karšto metalo prilietimas, vėmimo ar viduriavimo skatinimas.
19 amžiaus pabaigoje – 20 amžiaus pradžioje homeopatija buvo praktiškai užmiršta, nes tradicinė medicina pasiekė naujų mokslo aukštumų. Vis dėlto homeopatija vėl buvo atsiminta 20 amžiaus antrojoje pusėje – ją ypač aukštino ir tebeaukština sveiko gyvenimo būdo šalininkai.
„Kuo susirgai, tuo ir gydykis“ arba „panašus gydo panašūs“ – kaip šie šūkiai susiję su homeopatija?
Būtent šiais šūkiais rėmėsi pats S. Hanemanas ir tebesiremia šiandienos homeopatijos šalininkai. Atlikta tyrimų, įrodančių, kad homeopatija labiau domisi žemesnį išsilavinimą turintys asmenys. Eiliniam žmogui visai nesunku patikėti visur brukamais teiginiais, kad homeopatija labai natūrali, nesukelia jokių nepageidaujamų reiškinių ir kad ji yra labai veiksminga. Bet ar tikrai?
Ką apie homeopatiją mano dauguma tradicinės medicinos šalininkų?
Teigiama, kad homeopatija tėra pseudomokslas, alternatyviosios medicinos šaka, rūšis. Atlikta daugybė didelės apimties mokslinių tyrimų, kurie įrodo ne reikšmingesnį nei placebo efektą. Tačiau šiandien įvairiuose šaltiniuose galima rasti ir mažos apimties, nepatvirtintų ir nepagrįstų tyrimų, kurie „įrodo“ neabejotiną homeopatijos naudą ar net didelį jos pranašumą prieš šiuolaikiniais tyrimais grįstą mediciną.
Svarbu suprasti, kad kartais homeopatinių preparatų vartojimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Nieko tokio, jei taip laikinai bus mėginama gydyti nesunkią nemigą ar silpną skausmą, tačiau kai tikima, kad homeopatija išgydys plaučių uždegimą ir vėžį, tuomet naudos ir rizikos santykis gali būti neigiamas.
Pasveik.lt info, paruošė Rūtelė Foktienė