Balinis ajeras — Acorus calamus L.
Ajerinių
(Araceae) šeimos daugiametis, 50—80 (100—125) cm aukščio žolinis augalas.
Šakniastiebis storas, 1,5—3,0 cm skersmens, žalsvai rusvas, šliaužiantis,
nariuotas, šakotas, su gausiomis pridėtinėmis šaknimis ir ryškiomis nukritusių
lapų žymėmis, aromatiškai kvapus, kartus, jo skerspiūvis baltai rausvas,
nežymiai akytas. Stiebas vienoje pusėje briaunotas, antroje — įlinkęs. Lapai
išauga iš šakniastiebio viršūnės, bekočiai, ilgi, kardiški, ryškiai žali,
blizgantys, pagrinde apatinėmis dalimis vienas kitą apkabinantys, jų pakraštys
dažnai banguotas. Žiedai susitelkę į cilindrišką, 4,5—9,5 (12) cm ilgio ir į
šoną pakrypusią burbuolę. Sėklos mūsų respublikoje nesubręsta.
Žydi
birželio – liepos mėn. Dauginasi šakniastiebiais.
Sudaro
sąžalynus ežerų, tvenkinių, kūdrų, nesraunių upių uždumblėjusiuose
pakraščiuose, pelkėse ir pelkėtose vietose.
Paplitęs
visoje šalyje, dažnas. Tankūs ir dideli sąžalynai yra Nemuno deltoje ir
ežeringuose Rytų ir Pietų Lietuvos rajonuose. Šakniastiebiuose yra 2—4,8%
eterinio aliejaus, glikozido akorino, nepakankamai ištirto alkaloido kalamino,
krakmolo, dervų, 29 mg% vitamino C, pėdsakai rauginių ir kitokių medžiagų.
Eterinio aliejaus sudėtyje yra 1% d-pineno, 7% d-kamfeno, 8,7 % d-kamfaro, 3%
borneolio, cugenolio, azarono, kalomolo, kalameno, kalakoreno, kariofileno,
gva- jeno, akorono ir kt. Lapuose yra eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, iki
500 mg% vitamino C. Ajero eterinis aliejus tirštas, geltonas, malonaus kvapo,
kartus.
Šakniastiebiai (Rhizoma Calami) raunami pavasarį arba rudenį bei žiemos pradžioje, kai pelkėse
nusenka vanduo. Jie iškeliami šakėmis arba kastuvais. Po to gerai išplaunami,
nupjaustomos smulkios šaknelės bei lapai ir apvytinami. Tada piaustomi 15—20
cm ilgio gabaliukais, o labai stori dar perplaunami išilgai pusiau ir
išklojami šiltoje, gerai vėdinamoje patalpoje arba skardinėje pastogėje.
Džiovinant specialiose džiovyklose, temperatūra turi būti 30—35° C. Žievė
nulupama, šakniastiebiams apvytus. Iš 100 kg žalių neluptų šakniastiebių sausų
gaunama 25—28 kg, o iš luptų — 22—24 kg.
Išdžiovinti
šakniastiebių gabaliukai turi išlikti balti arba rausvoki, būdingo ajerų kvapo
ir kartaus skonio. Drėgmės juose gali būti ne daugiau kaip 14%, eterinio
aliejaus —ne mažiau kaip 2% (jei be žievės — ne mažiau kaip 1,5%), smulkių
šaknų ir lapų liekanų — ne daugiau kaip 5%. organinių priemaišų — ne daugiau
kaip 1%, mineralinių—ne daugiau kaip 2% (apvalytuose — ne daugiau kaip 1%).
Ajero
šakniastiebių nuoviras geriamas, sutrikus virškinimui, apetitui, sveikstant po
gripo, nuo inkstų akmenligės, esant žaizdoms. Be to, šakniastiebiai vartojami
aromatinėms vonioms, plaukų slinkimui sulaikyti, parfumerijos pramonėje,
likerių bei kitų gėrimų gamyboje; taip pat ir veterinarijoje gyvuliams
virškinimui pagerinti.
Iš
džiovintų šakniastiebių ruošiami antpilai, ištraukos, milteliai.