Medėjantis alavijas
(alijošius) — Aloe arborescens Mill.
Lelijinių
(Liliaceae) šeimos daugiametis, visuomet žaliuojantis, iki 4 m aukščio
sukulentinis augalas. Šaknys kuokštinės, cilindrinės, pilkai oranžinės. Stiebas
stačias, išsišakojantis. Lapai pražanginiai, sultingi, mėsingi, apkabinantieji
stiebą; jų viršutinė pusė įgaubta, apatinė — išgaubta, kraštai apaugę retais
pjūkliškais spygliais. Žiedynas — tanki cilindrinė kekė, 20—40 cm ilgio,
išaugęs ant ilgo tiesaus žiedkočio. Žiedai oranžiniai, iki 40 cm ilgio.
Vaisius — bukais kraštais trikampė dėžutė. Sėklos pilkai juodos, netaisyklingai
trikampės.
Auga
Pietų Afrikoje, Madagaskare. Auginant atvirame grunte,
žydi žiemos metu, o dengtame grunte žydi nereguliariai ir gana retai.
Lietuvoje
dažnai auginamas kambariuose ir šiltnamiuose kaip vaistinis ir dekoratyvinis
augalas.
Lapuose
yra 1,66% aloe-emodino, 0,08% antraglikozido, gleivių, gliukozės, monozės,
urano rūgšties ir kitų mažai ištirtų medžiagų.
Vaistinei
žaliavai tinka tik žali, sveiki, ne trumpesni kaip 15 cm ilgio lapai nuo
žemutinės ir vidurinės stiebo dalies. Nuskinti lapai nuplaunami šaltu vandeniu
ir apdžiovinami.
Alavijo
lapų gleivingos sultys (Succus Aloės) išdžiovintos iki kietumo vadinamos
sabūru. Sabūras gaunamas iš kelių alavijo rūšių (Aloė capensis, A, curassavica,
A. vera L., A ferox MilL, A. succotrina Lam., A, striatula Haw.). Atspariausias
šalčiui yra dryžuotasis alavijas, tačiau jo sultys iš lapų savaime neteka, o
reikia jas išspausti mechaniniu būdu.
Šviežios
augalų sultys pasižymi baktericidiniu veikimu. Jomis gydomos žaizdos, egzemos.
Lapus laikant tamsoje 4 C temperatūroje, gaunamas plačiai medicinoje vartojamas
biostimuliatorius (Extractum Aloės fluidum). Juo gydomos kai kurios akių,
skrandžio, dvylikapirštės žarnos ligos, astma.
Sabūro
ekstrakto mažos dozės žadina apetitą, gerina virškinimo trakto veiklą, o
didelės — laisvina vidurius, skatina kraujo pritekėjimą i pilvo ertmės organus.
Dėl to jo negalima vartoti nėščioms moterims, kraujuojančioms iš gimdos,
sergantiems hemorojumi, turintiems laisvus vidurius.
Alavijo
skystuoju tepalu (Linimentum Aloės) gydomos kai kurios odos ligos.
Liaudies
medicinoje vartojamos šviežios alavijo sultys, medaus ir sulčių mišinys ir kt.
Sultimis gydoma nudegimus, nušalimus, sunkiai gyjančias opas bei žaizdas.
Sulčių mišinys su medumi ar riebalais žadina apetitą, jis tinka plaučių
tuberkuliozės ir kitų ligų atvejais.