Kalninė arnika — Arnica montana L.
Graižažiedžių (Compositae)
šeimos daugiametis, žolinis, 20—60 cm aukščio augalas. Stiebas nešakotas
arba tik su keliomis priešpriešinėmis šakutėmis, apaugęs liaukiniais
plaukeliais, jo apatinė dalis pereina į cilindrišką, įkypai žemėje
gulintį šakniastiebį. Pamatiniai lapai 4—6, pailgai kiaušiniški,
prigludę prie žemės, gelsvai žali, gana stambūs, plaukuota viršutine ir
plika apatine puse, su 5—7 gyslomis, kurios lankiškai išsilenkusios.
Stiebiniai lapai pailgi arba pailgai lancetiški, smailūs, žymiai
mažesni už pamatinius lapus, bekočiai, priešiniai, viršutiniai
dažniausiai neryškiai priešiniai, trigysliai, jų tik dvi poros. Stiebo
viršūnėje ir ant šoninių šakučių išauga po vieną gana stambų, 5—8 cm
skersmens, graižą; augalas paprastai turi 1—3 graižus. Skraistė
dvieilė; skraistlapiai smailūs, apaugę liaukiniais plaukeliais.
Kraštiniai žiedai piesteliniai, liežuviški (jų būna apie 20), o
viduriniai dvilyčiai, vamzdiški, visi oranžinės spalvos. Vaisiai pailgi,
tamsiai rudi, penkiabriauniai, i abu galus nusmailėję, plaukuoti.
Sėklos pailgos. 1000 sėklų sveria 1,3—1,5 g.
Žydi birželio – liepos mėn.
Auga
pušynuose ir mišriuose miškuose, taip pat menkavertėse pievose
(briedgaurės bendrijose). Dažniausiai aptinkama mėlyniniuose ir
viržiniuose pušynuose, lengvuose, smėlinguose žvyriniuose
dirvožemiuose.
Paplitusi tik pietiniuose ir rytiniuose Lietuvos rajonuose. Kitose vietose visai neauga. Kartais
yra auginama darželiuose.
Vaistinei žaliavai naudojami arnikos
graižai (Flores Arnicae), šakniastiebiai (Rhizoma Arnicae), šaknys
(Radix Arnicae) ir lapai (Folia Arnicae).
Kalninę arniką neretai
žmonės painioja su taškuotąja džiugūne (Hypochoeris maculata), pušynine
geltekle (Šcorzonera humilis), pelkine kreisve (Crepis paludosa),
rudenine snaudale (Leontodon autumnale), paprastuoju debesylu (Inula
britanica), vaistine medetka (Calendula officinalis) ar kitais
graižažiedžių šeimos augalais. Taškuotoji džiugūne bendra išvaizda labai
panaši į kalninę arniką, tačiau jos dažniausiai tėra tik pamatiniai
lapai, kurių pakraščiai daugiau ar mažiau dantyti, o vidurinė gysla
ryškiai raudona. Pušyninės gelteklės pamatiniai lapai lancetiški,
aiškiai kotuoti, ilgesni už arnikos lapus. Pelkinės kreisvės ir
snaudalių visi lapai lygiakraščiai.
Be, to, visų aukščiau minėtų augalų graižuose yra tik liežuviški žiedai. Paprastojo debesylo ir vaistinės medetkos visi lapai pražanginiai.
Surinktus
vaistinės medetkos graižus lengvai galima atskirti nuo arnikos graižų,
nes pastarosios liežuviškieji žiedai su 7—8 gyslomis, o vaistinės
medetkos — su 4. Paprastojo debesylo graižai skiriasi labai siaurais
liežuviškais žiedais ir pūkuotai gauruotais skraistlapiais.
Arnikos
veikliosios medžiagos dar nepakankamai ištirtos. Nustatyta, kad šio
augalo graižuose yra 4% arnicino, kurį sudaro dviejų betulino tipo
triterpendiolių mišinys (arnidiolis ir faradiolis), apie 5% rauginių
medžiagų, vaško, sakų, arnisterolio, apie 0,05% cinarino, 0,1% cholino,
ksantofilo, betaino, riebalų, baltymų, angliavandenių, jų tarpe
fruktozės (apie 2,5%), sacharozės (apie 1%), karnaubilo alkoholio,
zeaksantino, helenino, stearinų, riebalų ir 0,04 – 0,14% eterinio
aliejaus, organinių rūgščių, apie 21 mg% vitamino C, chlorofilo,
pėdsakai azulenų, gleivių. Šaknyse yra 0,4—1,5% eterinio aliejaus, kurį
sudaro floroizosviesto esteriai (20%) ir timohidrochinono dimetiliniai
esteriai (80%). Be to, šaknyse yra sieros junginių, nesočiųjų
angliavandenilių, 9 – 10% inulino, organinių rūgščių ir dervų. Tų pačių
medžiagų, kaip graižuose ir šaknyse, yra ir kituose augalo organuose —
stiebuose ir lapuose, tik mažesni kiekiai.
Giedrą vasaros dieną
graižai, visiškai išsiskleidus jų liežuviškiems žiedams, piaunami peiliu
arba nukerpami žirklėmis. Graižąs turi būti be stiebo arba paliekama ne
ilgesnė kaip 1 cm stiebo dalis. Surinktus graižus reikia tuojau pat
džiovinti. Po to išvalyti — pašalinti kenkėjų pažeistus ir
sutrupėjusius graižus. Blogai išdžiovinta ir nepakankamai išvalyta
žaliava greitai genda.
Išdžiūvusioje žaliavoje drėgmės gali būti
ne daugiau kaip 13%, sutrupėjusių dalių, pereinančių pro 2 mm diametro
sieto akutes,— ne daugiau kaip 5%, organinių priemaišų — ne daugiau kaip
2%, mineralinių — ne daugiau kaip 1 %.
Žiedų nuovirą liaudis
vartoja išorinėms žaizdoms ir sumušimams gydyti, taip pat nuo širdies
ligų. Šio augalo preparatai padažnina širdies ritmą, išplečia vainikines
arterijas, tonizuojančiai veikia centrinę nervų sistemą.
Mokslinėje
medicinoje arnikos preparatai vartojami kraujavimui stabdyti ir širdies
ligoms gydyti, išoriškai — nuo sumušimų, sausgyslių patempimo ir
ginekologijoje.