
ARTERINĖ
HIPERTENZIJA
APIBRĖŽIMAS
Arterinės
hipertenzijos diagnozė yra nustatoma tuomet, kai ji įrodoma kartotinai – atsitiktinai
per vieną mėnesį ne mažiau kaip 3 kartus randamas padidėjęs kraujospūdis.
Padidėjęs sistolinis kraujo spaudimas yra 110 mmHg ir daugiau; padidėjęs
diastolinis kraujospūdis – 90 mmHg ir daugiau.
EPIDEMIOLOGIJA
Arterinė
hipertenzija (AH) yra viena iš labiausiai paplitusių ligų industrinėse šalyse –
apie 25 proc. suaugusių žmonių turi padidėjusį kraujospūdį. Rytų Europos šalyse
(tarp jų ir Lietuvoje) AH du kartus
dažnesnė. Lietuvoje serga 59 proc. vyrų ir 51 proc. moterų. Sergamumas arterine
hipertenzija didėja su amžiumi. AH sergantiems asmenims 7 kartus dažniau būna
smegenų insultas ir 6 kartus dažniau – širdies nepakankamumas. Arterinė
hipertenzija yra svarbus mirtingumą lemiantis veiksnys. Mirtingumas didėja
didėjant ir sistoliniam ir diastoliniam kraujospūdžiui.
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Arterinė
hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminės arterinės hipertenzijos
(PAH) priežastys nėra žinomos, tai yra daugiaveiksmis kraujospūdžio reguliavimo
sutrikimas. Genetinė teorija teigia, kad PAH atsirasti turi reikšmės tam tikrų
genų
(angiotenziną konvertuojančio fermento ar endotelino-1) mutacijos, tačiau jų
reikšmė nėra iki galo įrodyta. Nepaisasnt to, pastebimas šeiminis paveldėjimas
sirgti PAH. Kita aplinkos veiksnių teorija teigia, kad PAH atsirasti įtakos
turi gyvensena (mityba, praturtina valgomąja druska, kalcio, magnio, kalio
stoka), piknaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, fizinės veiklos stoka, lėtinis
stresas, triukšmas, bloga socialinė ir ekonominė aplinka, nutukimas, cukrinis
diabetas, hormonų apykaitos pokyčiai organizme nėštumo metu, klimakteriniu
periodu, paauglystėje.
Antrinė
hipertenzija atsiranda asmeniui, sergančiam tam tikra liga: inkstų liga
(glomerulonefritu, pielonefritu, inkstų navikais), endokrinine liga
(tirotoksikoze, endokrininių organų navikais,), esant aortos lanko patologinėms
būklėms, vartojant medikamentus, kurie kelia kraujospūdį (kontraceptiniai
preparatai, gliukokortikosteroidai, nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai
(ibuprofenas)), piknaudžiaujant alkoholiu ir narkotikais.
Arterinė
hipertenzija pavojinga tuo, kad pažeidžia tam tikrus organus, dažniausiai
širdį, smegenis, akių dugnoarterija, inkstus. Organų pažeidimai gali
komplikuotis miokardo infarktu, krūtinės angina, smegenų infarktu, regos
sutrikimu dėl kraujosrūvų, inkstų funkcijos sutrikimu.
KLINIKA
Jei arterinė
hipertenzija yra nekomplikuota, skundų ilgai nebūna, o vėliau pasireiškia
neurozėmis, nemiga, nervų sistemos jautrumu, labiliomis emocijomis, ligonis
jautrus, jaučia įtampą, baimę. Taip pat sergantieji AH skundžiasi galvos
svaigimu ir skausmu, spengimu ausyse, širdies plakimu, skausmais širdies plote,
kraujavimu iš nosies. Dažnai arterine hipertenzija sergantis žmogus gali
neturėti jokių skundų ir liga randama atsitiktinai, matuojant kraujospūdį. Arterinė
hipertenzija gali komplikuotis:
1. Ligonį
gali ištikti hipertenzinė krizė –
staigus didelis kraujospūdžio padidėjimas;
2. Pasireiškia
širdies nepakankamumu;
3. Priešinsultine
būkle –gali būti paralyžius, sutrinka kalba, rijimas;
4. Inkstų
funkcijos nepakankamumu;
5.
Aortos
atšoka;
6. AH
spartina aterosklerozės vystymąsi.
DIAGNOSTIKA
Gydytojas
diagnozuoja arterinę hipertenzija remdamasis ligos istorija, pacientui
kartotinai matuojamas kraujo spaudimas. Jei pasireiškė AH komplikacijos, tuomet
informatyvus ligonio ištyrimas – diagnozuojamas širdies ribų išsiplėtimas,
klausant širdies ritmą stetofonendoskopu girdimas širdies tonų sustiprėjimas.
Komplikacijų diagnostikai svarbūs
instrumentiniai tyrimai:užrašoma elektrokardiograma, atliekama
echokardioskopija. Tyrimai padeda įvertinti širdies veiklą, struktūrą.
GYDYMAS
AH gydymas
remiasi nemedikamentiniu gydymometodu bei medikamentinėmis priemonėmis.
Nemedikamentinės
priemonės – tai gyvenimo būdo ir mitybos korekcija. Patariama:
1. Sumažinti
druskos kiekį maiste – rekomenduojama nevartoti daugiau kaip 4 gramų druskos
per parą;
2. Mesti rūkyti;
3. Padidinti
fizinį aktyvumą – rekomenduojamas plaukimas, greitas ėjimas, važiavimas
dviračiu, aerobika;
4. Sumažinti
alkoholio vartojimą;
5. Atsikratyti
antsvorio ir išlaikyti normalų kūno svorį.
Antihipertenziniai
vaistai:
1.
Diuretikai
– vaistai, kurie skatina šlapimo susidarymą inkstuose, mažina vandens ir kai
kurių druskų kiekį organizme (hidrochlotiazidas, furozemidas);
2. Beta
adrenoblokatoriai – mažina širdies susitraukimų dažnį ir susitraukimų jėgą(karvedilolis,
metoprololis, atenololis);
3.
Kalcio
kanalų blokatoriai – išplečia kraujagysles ir taip mažina širdies susitraukimo
jėgą(nifedipinas,
diltiazemas, verapamilis);
4. Angiotenziną
konvertuojančio fermento inhibitoriai – atpalaiduoja arterijų sieneles (kaptoprilis,
enalaprilis);
5. Angiotenzino
receptorių blokatoriai – neleidžia kraujagyslėms susiaurėti (losartanas,
valsartanas)
6. Centrinės
simpatinės nervų sistemos blokatoriai – veikia per nervų sitemą ir mažina
hipertenziją (klonidinas);
7. Tiesioginiai
vazodilatatoriai – išplečia kraujagysles (nitroprusidas).
PROFILAKTIKA
AH
profilaktika – tai sveiko gyvenimo būdo pasirinkimas:
1. Valgykite
maistingą, mažai riebalų turintį maistą;
2. Reguliariaimankštinkitės;
3. Vartokite mažiau druskos su maistu;
4. Jei turite antsvorio – numeskite
papildomus kilogamus ir išlaikykite normalų svorį;
5. Meskite rūkyti;
6. Reguliariai tikrinkitės sveikatą;
7. Mažinkite
stresą darydami atsipalaidavimo pratimus, sportuodami.