Blakinė kalendra – Coriandrum
sativum L.
Skėtinių
(Umbelliferae) šeimos, 20-120 cm aukščio vienametis augalas. Šaknis plona,
verpstiška, 60-70 cm ilgio. Stiebas stačias, cilindriškas, su smulkiomis
vagelėmis, šakotas, tuščiaviduris. Skrotelės lapai dukart plunksniški,
viršutiniai 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti į siauras, beveik siūliškas,
smailias skiauteles. Žiedynas – ilgakotis sudėtinis skėtis su 3-6 plikais
stipinais; skėtis sudarytas iš 5-15 dvilyčių smulkių žiedų. Taurėlapiai 5,
liekantys prie vaisiaus. Vainiklapiai balti arba rausvi, dviskiaučiai. Vaisius
rutuliškas, 2-7 mm skersmens, kietas, rudai arba pilkai geltonas, sudarytas iš
dviejų sunkiai vienas nuo kito atskiriamų skeltavaisių. Žalias augalas ir
nesubrendę vaisiai kvepia blakėmis. 1000 vaisių sveria 5-7 g.
Žydi
liepos – rugpjūčio mėn. Vaisiai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn.
Kalendroms
reikia parinkti lengvesnes, struktūrines, nepiktžolėtas dirvas saulėtoje ir
sausoje vietoje. Geriausias priešsėlis – žieminiai javai arba kaupiamosios kultūros.
Dirva ruošiama iš rudens: nuskutama ražiena, piktžolėms sudygus, kultivuojama
ir giliai ariama. Pavasarį dirva kaip galima anksčiau supurenama ir sėjama
eilėmis, paliekant 50- 60 cm pločio tarpueilius. Sėklų norma -12-14 kg/ha,
įterpimo gylis – 3-5 cm. Kai išauga 3-4 tikrieji lapeliai, akėjama skersai
eilių. Tolesnė pasėlio priežiūra – ravėjimas ir tarpueilių purenimas. Tręšimas
tiek organinėmis, tiek mineralinėmis trąšomis duoda gerą efektą. Vidutinis
derlius-10-15 cnt/ha. Derlius nuimamas vaškinės brandos fazėje, nes kalendra,
kaip ir kiti skėtinių šeimos augalai, baigia bręsti pėduose. Iškulta sėkla
džiovinama ir valoma.
Kalendra
kilusi iš Pietų Europos ir Mažosios Azijos. Rusijoje plačiai auginama
kaip pagrindinė eterinė aliejinė kultūra. Lietuvoje paplitusi kaip prieskoninė
daržovė.
Kalendros
vaisiuose yra nuo 1 iki 2% eterinio aliejaus. Pagrindinę eterinio aliejaus dalį
sudaro linaloolis (iki 80%), mircenas, p-cimolas, terpinenas, felandrenas,
dipentenas, pinenas, geraniolis, borneolis. Be to, vaisiuose yra 13-28%
riebalų, 18-22% baltų, 11-13% beazotinių medžiagų, furfurolo, organinių
rūgščių, alkaloidų, šiek tiek rauginių ir pektininių medžiagų.
Vaistams
vartojami sausi, sveiki, rudai ar pilkai geltonos spalvos, apvalūs, aromatinio
kvapo, truputį deginančio skonio vaisiai (Fructus Coriandri).
Žaliava
pakuojama į maišus ir laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje.
Kalendros
vaisiai žadina apetitą, gerina virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą, jais
gydomas hemorojus. Kalendros eterinis aliejus vartojamas kai kurių vaistų
kvapui ir skoniui pagerinti ir kaip antiseptikas hemorojui gydyti. Be to,
kalendros vaisiai, kartais ir jauni lapai vartojami kaip prieskonis, eterinis
aliejus – parfumerijoje, maisto pramonėje, riebalai – poligrafijoje, tekstilės
pramonėje.