Paprastasis čiobrelis —
Thymus serpyltum L.
Lūpažiedžių (Labiatae)
šeimos, 10 – 30 cm aukščio, daugiametis puskrūmis. Stiebas plonas, gulsčias,
viršutinėje dalyje apvalus arba nežymiai keturbriaunis, plaukuotas, pamate
įsišaknijantis. Žiedinės šakutės kylančios, 5 – 10 (15) cm aukščio, neaiškiai
keturbriaunės, plonos, apaugusios švelniais plaukeliais. Lapai priešiniai,
5 – 10 mm ilgio, linijiški, lancetiški arba pailgi, liaukingi, blakstienotais
kraštais, kartais gausiai plaukuoti. Žiedai menturiuose: apatiniai menturiai
paskiri, o viršutiniai dažniausiai į varpas susitelkę. Taurelė ryškiai dvilūpė;
viršutinė lūpa tridantė, atsilenkusiais danteliais, apatinė – dviskiltė.
Taurelė iš išorės plaukuota. Vainikėlis dažniausiai šviesiai purpurinis.
Vaisius iš 4 riešutėlių. Riešutėliai beveik apvalūs, tamsiai rudi, apie 0,6 – 1
mm diametro. 1000 riešutėlių sveria 0,2 – 0,3 g.
Žydi
birželio – liepos mėn. Vaisiai pribręsta rugpjūčio – rugsėjo mėn.
Auga
sausuose pušynuose, žvyrduobėse, pakelėmis ant pylimų. Labiausiai paplitęs Varėnos,
Alytaus, Jurbarko, Molėtų, Tauragės bei Vilniaus rajonuose.
Lietuvoje
auga dar viena vaistams vartojama rūšis – keturbriaunis čiobrelis – Th,
pulegioides L. Jis skiriasi nuo paprastojo stačiu arba kylančiu, viršutinėje
dalyje ryškiai keturbriauniu stiebu, kiaušiniškais lapais.
Žydi
birželio—rugpjūčio mėn. Vaisiai subręsta rugsėjo mėn.
Auga
priemolio, priesmėlio dirvose, dirvonuose, sausose pievose, pakelėse. Paplitęs
Alytaus, Ukmergės, Molėtų, Švenčionių, Šilalės, Kelmės bei Vilkaviškio
rajonuose. Iš 1 ha natūralių augimviečių keturbriaunio čiobrelio žalios žolės
galima gauti 1,5 – 2,0, o specialiai auginant — daugiau kaip 7 tonas.
Čiobrelių
žolėje yra 0,1 – 1,2% eterinio aliejaus, susidedančio iš 30% timolio, 20%
karvakrolio (paprastajame čiobrelyje), cimolo, pineno ir kt. Be to, žaliavoje
yra apie 7% rauginių, iki 9% mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, apie 17
mg% vitamino C.
Vaistams
plaunama žolė (Herba Serpylli) žydėjimo metu. Ji džiovinama pastogėje,
palėpėje ar kitoje nuo saulės apsaugotoje, gerai perpučiamoje vietoje.
Apkūrenamoje džiovykloje temperatūra neturi viršyti 40 C. Išdžiūvusi žaliava
persijojama pro metalinius tinklelius. Iš 100 kg šviežios žolės gaunama 32 – 34
kg sausos.
Žaliavoje
drėgmės turi būti ne daugiau kaip 13%, stiebų nuolaužų – ne daugiau kaip 5%,
organinių priemaišų —ne daugiau kaip 1%, mineralinių — ne daugiau kaip 2%.
Paprastojo
čiobrelio nuoviras vartojamas nuo bronchito su kosuliu, nemigos. Jo preparatai
bei eterinis aliejus odos įtrynimams, aromatinėms vonioms, kompresams.
Čiobrelio žiedai vartojami kulinarijoje ir vaistinių arbatų gamyboje.
Čiobreliai
yra medingi augalai. Jų žiedai iš 1 ha išskiria iki 380 kg nektaro.