Gyslotis – Plantago L.
Gyslotinių
(Plantaginaceae) šeimos vienamečiai arba daugiamečiai žoliniai augalai. Žiedai
dvilyčiai, smulkūs. Vaisiai – skersiniu dangteliu atsidarančios dėžutės.
Lietuvoje
savaime auga 4 gysločių rūšys.
Plačialapis gyslotis – Plantago major L.
Daugiametis žolinis augalas.
Šakniastiebis trumpas, storas, su plonomis siūliškomis šaknimis. Lapai sveiki,
lygiakraščiai, kiaušiniški arba elipsiški, su 3-7 gyslomis, ilgakočiai, pliki
arba tik nežymiai plaukuoti, sudaro pamatinę skrotelę. Ziedstiebis belapis,
apvalus, be aiškių vagelių, plikas arba apaugęs trumpais, į viršų palinkusiais
plaukeliais. Žiedynasv- tanki, linijiškai cilindriška varpa. Pažiedlapis
trikampiškai kiaušiniškas, trumpesnis už taurelę, kartais lygus arba ilgesnis
už ją. Taurelė keturskiltė, 1,5-2,5 mm ilgio; skiltys kiaušiniškos arba
ovališkos. Vainikėlis gelsvai žalias, 2 mm ilgio, vamzdiškas, plėvinis, su
keturskilte, kiaušiniškai lancetine, horizontalia arba žemyn nukreipta
atbraila. Kuokeliai 4, maždaug 2 kartus ilgesni už vainikėlį. Liemenėlis
ilgas, su trumpa purka; mezginė viršutinė, dvilizdė.
Vaisius
– kiaušiniška, su 8 sėklomis dėžutė. Sėklos pilkai rudos arba pilkos, įvairios
formos, smulkios, 1,2-1,7 mm ilgio. 1000 sėklų sveria 0.14-0,25 g.
Žydi
nuo gegužės mėn. iki rudens.
Auga
pakelėse, pievose, pagrioviuose, miškuose. Paplitęs visuose Lietuvos
rajonuose.
Trumpakotis gyslotis –
Plantago media L.
Lapai
elipsiški, su 5-9 gyslomis, trumpakočiai arba beveik bekočiai, abipus
plaukuoti. Varpos pailgai cilindriškos, vidutinio ilgio. Vainikėlis balsvas,
persišviečiantis, 4 mm ilgio. Kuokeliai violetiniai, 4-5 kartus ilgesni už
vainikėlį. Dėžutė su 4 sėklomis.
Žydi
nuo gegužės mėn. iki rudens.
Auga
pievose, pagrioviuose, pakelėse, miškuose. Paplitęs visoje Lietuvoje.
Siauralapis gyslotis –
Plantago lanceolata L.
Žiedstiebis
vagotas. Lapai siauri, lancetiški. Žiedynai trumpi, beveik kaušiniški. Dulkinės
šviesiai geltonos. Sėklos stambios (iki 3 mm ilgio).
Auga
pievose, miškuose, pagrioviuose. Paplitęs visoje šalyje.
Plačialapio,
trumpakočio ir siauralapio gysločių lapuose yra glikolido aukubino, alkaloidų,
rauginių (5-12%), karčiųjų medžiagų, 25 mg% karotino, 300 mg% (absoliučiai
sausoje medžiagoje) vitamino C, vitamino K, organinių rūgščių (gintaro,
oksalo, citrinos, cholinės), mineralinių medžiagų ir iki 10% polisacharidų.
Sėklose yra apie 44% gleivių, iki 15% riebalų, steroidinių saponinų, 0,16-0,17%
trisacharido planleozės.
Sveiki,
su nedidele lapkočio dalimi lapai (Folia Plantaginis) pradedami rinkti
žydėjimo pradžioje ir renkami visą vasarą. Džiovinami atvirame ore pavėsyje
arba pastogėje. Iš 100 kg šviežių lapų gaunama 22- 23 kg sausų.
Žaliavoje
drėgmės gali būti ne daugiau kaip 14%, žiedstiebių su žiedais – ne daugiau kaip
1%, smulkių gysločio dalių, pereinančių pro 3 mm dydžio sieto angeles,- ne
daugiau kaip 2%, organinių ir mineralinių priemaišų – ne daugiau kaip po 1 %.
Gysločių
lapus liaudis deda ant sumušimų, žaizdų, odos paraudusių ir vabzdžių įgeltų
vietų.
Gysločių lapų preparatai
vartojami virškinimo trakto sutrikimams gydyti (gastritui su nepakankama
sekrecija, enteritui, enterokolitui, opoms). Iš plačialapio gysločio lapų
gaminamas preparatas plantagliucidas, kuriuo gydomos skrandžio opos. Jis
normalizuoja skrandžio rūgštingumą, suaktyvina skrandžio sekrecinę funkciją.
Gaminamos ir gysločių sultys (Succus Plantaginis), kuriomis gydomas gastritas
su sekrecijos nepakankamumu, opaligė.
Gysločio
lapų nuoviras vartojamas kosuliui palengvinti. Juo gali būti gydomas kokliušas,
aterosklerozė, o sėklomis – viduriavimas.
Smiltyninis gyslotis –
Ptantago indica L.
Vienametis,
15-35 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas lapuotas, šakotas. Lapai priešiniai,
lygiakraščiai, smailiomis viršūnėmis. Žiedynų varpos apskritos arba pailgos,
0,5-1,5 cm ilgio, tankios, susitelkusios į skėtį lapų pažastyse.
Vaisius – elipsiška,
dvilizdė dėžutė. Sėklos tamsiai rudos, pailgai elipsiškos, blizgančios, apie
2,5 mm ilgio.
Žydi
nuo birželio mėn. iki rudens.
Auga
smiltynuose, smėlėtuose laukuose, ant pylimų. Pietryčių Lietuvoje neretas.
Kartais
auginamas labai panašus į smiltyninį gyslotį blusinis gyslotis – P. psyllium L.
Jo lapai ir stiebai apaugę paprastais ir liaukiniais plaukeliais, o smiltyninio
gysločio – pliki.
Smiltyninio
ir blusinio gysločio sėklose yra daug gleivių, riebalų, baltymų, mineralinių
druskų, alkaloidų: plantagonino, indikaino, indikamino; glikozido aukubino.
Vaistams
vartojamos šių augalų prinokusios sėklos ir šviežia žolė sulčių gamybai.
Augalai pjaunami, kai prinoksta apatinių žiedynų sėklos. Viršutinių žiedynų
sėklos pribręsta džiovinimo metu. Džiovinant reikia saugoti nuo drėgmės, nes
daug gleivių turinčios sėklos išbrinksta ir po to sunku jas iškulti. Sulčių
gamybai pjaunama žolė per patį žydėjimą ir tuojau pat pristatoma perdirbimui.
Sėklų
nuoviras vartojamas nuo vidurių užkietėjimo ir virškinimo trakto gleivinės
uždegimo. Šviežių lapų sultys kartu su plačialapio gysločio sultimis
vartojamos nuo gastrito su sekreciniu nepakankamumu.