Išvarža
APIBRĖŽIMAS
Išvarža – tai organų išsiveržimas pro tam tikros organizmo sienelės defektą. Dažniausiai
pasitaiko pilvo sienos, kirkšnies, šlaunies, bambos, pooperacinės
išvaržos. Pilvo išvarža – tai pilvaplėvės (pilvo ertmę iš vidaus
dengiančio lapelio) ir pilvo ertmėje esančių organų (dažniausiai žarnų)
išsiveržimas į paodį pro pilvo sienoje esančius raumenų tarpus ar
kanalus. Kirkšninės išvaržos sudaro ~80 % visų išorinių pilvo išvaržų.
EPIDEMIOLOGIJA
Statistiniai
duomenys rodo, kad kirkšnies išvarža pasitaiko apie 27 proc. vyrų, t.y.
beveik kas trečiam. Moterys šia liga serga gana retai – tik apie 3
proc.
Pilvo sienos išvaržos paprastai atsiranda vyresniame
amžiuje. Moterims, ypač nutukusioms, daug kartų gimdžiusioms, dažnesnės
bambos, o vyrams – kirkšnies išvaržos.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Visos
išvaržos skirstomos į įgimtas ir įgytas. Įgimtos priežastys, tai –
anatominiai ypatumai, jungiamojo audinio defektai. Įgytos priežastys –
buvusios traumos, operacijos, nutukimas, skystis pilvaplėvėje ir kt.
Išvaržos atsiradimą predisponuojantys faktoriai:
- anatominė predispozicija
- padidėjęs intraabdominalinis slėgis
- lėtinių ligų fonas.
- Išvaržos priežastys:
- Ascitas
- Nėštumas
- Navikai
- Sunkus fizinis darbas
- Kacheksija
- Vidurių užkietėjimas ir kt.
Dėl
kokių nors priežasčių padidėjus spaudimui pilvo ertmėje (sunkiai
keliant, kosint, esant sunkesniam šlapinimuisi ar tuštinimuisi,
nėštumui, pilvo ertmės augliams, nutukimui, susikaupus skysčiui pilvo
ertmėje), pilvaplėvė kartu su joje esančiais organais šiose vietose gali
išsiveržti į paodį – susidaro išvarža.
Į išvaržos vidų
patenkantis pilvo ertmės organas (žarna, taukinė, riebalinis audinys)
nuolat traumuojamas, todėl gali kilti uždegimas. Išvaržos turinys gali
priaugti, prikibti prie pilvo sienos, tada išvarža tampa negrąžinama
arba. Išvaržos turinys gali įstrigti, tada ta dalis negauna pakankamai
kraujotakos, todėl tampa negyvybinga. Jei išvaržoje yra žarnos dalis,
ties ja gali sustoti išmatų slinkimas ir atsirasti žarnų nepraeinamumo
simptomai.
Paprastai įstringa apie 10 proc. išvaržų. Tokiu atveju,
laiku nesuteikus pagalbos, prognozė gali būti bloga. Kitais atvejais
išvaržos baigtis dažniausiai gera.
KLINIKA
Pagrindiniai
išvaržos požymiai – gumbas, iškilimas, atsiradęs kirkšnyje ar žemiau
jos, prie bambos, buvusioje operacijos vietoje ar pilve.
Išvaržai
įstrigus, jos vietoje atsiranda staigus, stiprus skausmas. Išvarža
padidėja, tampa kieta, atsigulus neišnyksta. Ligonį pykina, jis vemia,
susilaiko išmatos ir dujos, pučia pilvą. Čiuopiant – ji jau nebe
elastinga, o kieta. Kartu gali blogėti bendra ligonio būklė – krenta
kraujospūdis, širdis plaka dažniau, gali pasireikšti žarnų
nepraeinamumas, infekcijos požymiai.
DIAGNOSTIKA
Apklausus
pacientą, jis gali skųstis skausmais dešinėje kirkšnies srityje (jei
tai kirkšnies išvarža), bambos srityje, ties stuburu, netgi galūnėse
(stuburo išvarža).
Apžiūrint pacientą, išvaržai padidėjus,
randamas pailgos ar įstrižos formos pakilimas, atsigulus ant nugaros
pakilimas išnyksta, pakosėjus staiga pasirodo ir vėl išnyksta (jeigu
išvarža neįstrigusi).
Apčiuopos metu paviršinis kirkšnies
žiedas išsiplėtęs, įkišus pirštą į kirkšninį kanalą ir paprašius ligonį
pakosėti, jaučiamas smūgis į piršto galą. Paspaudus odos iškilimą,
išvaržos turinys lengvai grąžinamas į pilvo ertmę (jei išvarža
neįstrigusi).
Patikslinama kompiuteriniu tomografu, magnetiniu rezonansu, diafonoskopija, sonografija.
GYDYMAS
Chirurgai
renkasi 3 pagrindines kirkšnies išvaržų operacijų atlikimo metodikas:
Lichtenstein, transabdominalinę preperitoninę (TAPP) ir totalinę
ekstraperitoninę (TEPP).
Lichtenstein operacija – tai atviro tipo
operacija. Pilvo sienai sustiprinti naudojamas sintetinis tinklelis. Šį
operacijos atlikimo būdą pacientai lengvai toleruoja.
TAPP – per
pilvo ertmę laparoskopiškai atliekama operacija, taip pat naudojamas
sintetinis tinklelis. Kadangi operacija atliekama per pilvo ruimą,
pasitaiko nepageidautinų pasekmių: pilvo organų sužeidimų, žarnų
nepraeinamumo joms priaugus prie tinklelio.
TEPP – laparoskopinė operacija, atliekama nepatenkant į pilvo ruimą, todėl išvengiama visų pilvo komplikacijų.
PROFILAKTIKA
Norint
išvengti išvaržų atsiradimo, svarbu stiprinti pilvo sienos raumenis,
palaikyti normalų kūno svorį, gydyti vidurių užkietėjimą, lėtinį kosulį.
Svarbiausia yra išvengti išvaržos įstrigimo. Vienintelė efektyvi
priemonė, padedanti to išvengti – laiku diagnozuoti ir operuoti
neįstrigusias išvaržas.