Dvinamė katpėdė – Antennaria
dioica Gaertn.
Graižažiedžių (Compositae)
šeimos daugiametis, 3-30 cm aukščio dvinamis augalas. Stiebai pavieniai arba po
keletą, statūs, nešakoti, padengti baltu pūku, su daugeliu šliaužiančių ir
įsišaknijančių palaipų, kurių sutrumpėjusiose viršūnėse yra į skrotelę
susitelkę lapai. Šakniastiebis plonas, horizontalus, sumedėjęs. Skroteliniai
lapai kotuoti, kastuviški, į pagrindą palaipsniui susiaurėję, 3-10 mm ploqio,
buka spygliuota viršūne, jų viršutinė pusė plika, žalia, apatinė – gauruota,
balta; stiebiniai lapai bekočiai, lancętiški, smailūs, gauruoti; viršutiniai
lapai beveik linijiški arba pailgai lancetiški, spygliuota viršūnėle, 10-15
mm ilgio, 1- 1,5 mm pločio. Graižai kotuoti, 5-6 mm pločio, po 3-15 susitelkę
tankiose skėtiškose šluotelėse arba kekėse. Vyriškų žiedų graižai dažniausiai
balti, kartais gelsvai rusvi, moteriškų žiedų – rožiniai arba balti. Kuokeliai
5. Piestelė viena, su dviskiautė purka. Liemenėlis išsikiša iš vainikėlio.
Vaisius – lukštavaisis.
Žydi
gegužės – liepos mėn., kartais ir vėliau.
Auga
saulėtose vietose, sausose pievose, smėlėtose ir akmenuotose kalvose,
šlaituose, sausuose miškuose. Paplitusi visoje Lietuvoje; dažna.
Katpėdės
graižuose yra rauginių medžiagų, dervų, fitosterino, saponinų, vitamino K,
alkaloidų.
Vaistinei
žaliavai piaunama antžeminė augalo dalis (Herba Antennariae dioicae) ir
atskirai žiedynai (Flores Antennariae dioica) su 1-2 cm ilgio stiebo dalimi.
Antžeminė dalis piaunama žydėjimo metu, žiedynai skinami dar ne visiškai
išsiskleidus žiedams. Smulkūs, per anksti surinkti ir su krintančiais
vainiklapiais žiedai netinkami. Džiovinama pastogėje, vėdinamoje patalpoje. Iš
100 kg šviežios žaliavos gaunama 23-25 kg sausos.
Liaudies
medicinoje žiedų nuoviras vartojamas nuo plaučių ligų, jis stabdo kraujavimą,
skatina tulžies išsiskyrimą. Prancūzijoje katpėdės žiedai plačiai vartojami nuo
bronchito, atsikosėjimui palengvinti.