LĖTINIS
BRONCHITAS
APIBRĖŽIMAS
Tai
lėtai prasidedantis ir nuolat progresuojantis bronchų gleivinės uždegimas.
Lėtinis bronchitas diagnozuojamas, kai asmuo 2
metus iš eilės mažiausiai 3 mėnesius (nebūtinai iš eilės) kasmet kosėjo
ir skrepliavosi.
EPIDEMIOLOGIJA
Lėtiniu
bronchitu serga apie 15-25 proc. vyrų, o moterų tris kartus mažiau- 5-8
proc.Lėtinis bronchitas dažnesnis šalto ir drėgno klimato šalyse (Anglija,
Airija, Belgija, taip pat Lietuva ir kt. šalys).
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Lėtinio
bronchito atsiradimą 90 proc. lemia rūkymas (taip pat ir pasyvus). Pagal
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenis, kiekvienas 40 metų rūkalius serga
lengvesniu ar sunkesniu bronchitu. Taip pat sergamumą lemia klimato sąlygos
(šaltas, drėgnas, vėjuotas) ir oro užterštumas (miestų gyventojai serga dažniau
nei kaimo). Ligą gali lemti nosiaryklės lėtinė infekcija. Taip pat dažniau
serga asmenys, kurių kvėpavimas pro nosį yra sutrikęs.
Veikiant
šiems veiksniams, pažeidžiama kvėpavimo takų struktūra ir funkcija:
-pažeidžiamas
kvėpavimo takų epitelis;
-juose
telkiasi bakterijis;
-pasireiškia
uždegimas gleivinėje ir pogleivyje;
-padidėja
bronchų reaktyvumas, pasireiškia bronchų spazmas.
KLINIKA
Porą metų
pradėjus sirgti būna lėtinis paprastas bronchitas- pasireiškia sausas kosulys,
kosulio dirginimas. Vėliau progresuoja į vieną iš galimų formų:
-lėtinį
pūlingą-skrepliuojama pūlingais skrepliais;
-lėtinį
obstrukcinį-pasireiškia dusulys, švokštimas;
-lėtinį mišrų
bronchitą- ligonis ir skrepliuoja ir dūsta.
Sergantieji
dažnai prie simptomų pripranta, remisijų metu jaučiasi gerai. Ligai paūmėjus
išryškėja simptomai, gali būti karščiavimas dėl bakterinės infekcijos.
DIAGNOSTIKA
Lėtinis
bronchitas diagnozuojamas, kai ligonis ne mažiau kaip dvejus metus, iš eilės ne
mažiau kaip po3 mėnesius daugumą dienų kosti ir skrepliuojasi arba kai ne
mažiau kaip du metus išeilės, ne mažiau kaip po 3 mėnesius daugumą dienų kosti
ir yra pasikartojanti grįžtamoji bronchų obstrukcija paūmėjimo metu.
Pagerėjimo metu laboratoriniai
tyrimai gali būti normalūs ir tik ligai paūmėjus kraujo tyrime randami uždegimo
požymiai, tirinat kraujo dujas- deguonies trūkumas. Atliekami ir
instrumentiniai tyrimai: spirometrija (tyrimo rodikliai pakinta esant
obstrukciniam bronchitui) ir krūtinės ląstos rentgenograma (nespecifiški
pokyčiai atsiranda tik ilgai sergant ir/ar prasidėjus komplikacijoms).
Papildomų
duomenų gaunama atlikus citologinį ir bakteriologinį skreplių tyrimą.
GYDYMAS
Gydymas
veiksmingas tuomet, kai pašalinami veiksniai, žalojantys kvėpavimo takus
(reikia mesti rūkyti, nebekontaktuoti su medžiagomis, kurios dirgina kvėpavimo
takus).
Lėtinis
bronchitas gydomas paūmėjimo metu, priežastis dažniausiai būna infekcija. Kai
pasireiškia skrepliavimas, pūlingi skrepliai, karščiavimas – skiriami
antibiotikai. Karščiuojantiems ligoniams taikomas namų režimas, poilsis,
duodama gerti šiltų skysčių. Jei temperatūra ladai didelė, skiriami
antipiretikai. Kartais vartojami gleives skystinantys vaistai – mukolitikai
(ambroksolis, acetilcisteinas). Jų poveikis nėra įrodytas. Geriausiai gleives
skystina vandens gėrimas (bent 2 – 3l per dieną).
Kai yra lėtinis
bronchitas su bronchų obstrukcijos sindromu, skiriami inhaliuojami
broncholitikai (salbutamolis, fenoterolis ir kt.) ar inhaliuojami
gliukokortikosteroidai (budezonidas, flunizolidas, flutikazonas).
PROFILAKTIKA
Žmonės, sergantys lėtiniu bronchitu, turėtų vengti
rūkymo (tame tarpe ir pasyvaus), buvimo užterštame ore ir respiratorinių
infekcijų. Taip pat svarbus gausus skysčių vartojimas. Sergantieji kvėpavimo
takų ligomis gali atlikti ir specialius kvėpavimo pratimus, padidinančius
kvėpavimo raumenų darbo efektyvumą.