Mioma
APIBRĖŽIMAS
Mioma
(gr. mys, kilm. myos ‘raumuo’) – nepiktybinis raumeninio audinio
navikas. Dažniausiai auga gimdoje. Susidaro iš lygiųjų raumenų
(lejomioma), arba iš skersaruožių raumenų (rabdomioma).
EPIDEMIOLOGIJA
Šia
liga serga dažniausiai tik vaisingos, gimdyti galinčios moterys 15 – 49
metų, tačiau dažniau ši liga pasireiškia vyresnėms nei 35 metų
moterims.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Mioma –
apvalus, standus mazgas, atsiribojęs nuo aplinkinių audinių. Kartais
turi įvairaus ilgio ir storio stiebą. Būna įvairaus dydžio (nuo žirnio
iki išnešioto vaisiaus), pavienė arba dauginė (iki kelių dešimčių
mazgų). Ji atsiranda sutrikus hormonų apykaitai. Gali augti skirtingai:
gimdos ertmėje, gimdos raumeniniame sluoksnyje ir pilvo ertmėje. Maža
mioma dažnai nejaučiama. Didelė spaudžia gimdą prie gretimų organų –
šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos; dėl to gali padažnėti arba pasunkėti
šlapinimasis, užkietėti viduriai.
Miomos mazge kartais ima kauptis
kalcis ir jis sukietėja. Mioma auga lėtai; prasidėjus klimaksui,
kartais išnyksta ir negydoma. Gali virsti piktybiniu naviku. Ligonė
dažniausiai nepastoja. Nėštumą nutraukti nebūtina: kartais po gimdymo
mioma sumažėja arba visai išnyksta.
Iki šiol neaišku, kodėl jos
atsiranda. Manoma, jog miomų atsiradimas ir augimas priklauso nuo
kiaušidžių funkcijos, sutrikusios hormonų apykaitos. Miomos padidėja,
jei moteris gydoma estrogenais. Be to, jau esamų miomų matmenys gali
padidėti ir nėštumo metu.
KLINIKA
Nedidelės miomos
nesukelia jokių požymių ir jutimų, tad yra nepastebimos ir nepavojingos,
todėl jų operuoti nereikia. Tačiau vėliau augdamos jos spaudžia kitus
organus ir sukelia pilnumo jausmą.
Didesnės miomos gali sukelti skausmą, kraujavimą ir baltąsias išskyras iš makšties.
Kartais
miomos gali būti ir nevaisingumo priežastimi. Pogleivio miomos dėl
mechaninio gimdos gleivinės spaudimo iki 3 kartų mažina nėštumo
implantacijos dažnį.
Gimdos miomos gali būti vėlyvo nėštumo nutrūkimo ar priešlaikinio gimdymo, netaisyklingos vaisiaus padėties priežastimi.
DIAGNOSTIKA
Į
gydytoją būtina kreiptis, jei pilvo apačioje apčiuopsite mazgą ar
naviką. Taip pat pasielgti reikėtų, jei atsirado neaiškūs pilvo ar pilvo
apačios skausmai. Taipogi, jei sutrinka šlapinimasis ar šlapimo pūslės
veikla, mėnesinių ciklas pasidaro nereguliarus.
Diagnozuoti gimdos
miomas nėra sudėtinga: įvertinami moters skundai ir ginekologinė
apžiūra, labai informatyvus ultragarsinis mažojo dubens ištyrimas.
Netipinių miomų lokalizacijos atvejais atliekama ir kompiuterinė
tomografija. Histeroskopija padeda diagnozuoti pogleivio miomas.
Miomos, kurios yra asimptominės, t.y. nesukelia jokių klinikinių požymių, negydomos, o tik stebimos ginekologo.
GYDYMAS
Miomos
gydymas priklauso nuo pacientės amžiaus ir ligos sunkumo. Galima miomas
gydyti vaistais ar hormonais. Nedidelė mioma gydoma hormonų
preparatais, kalio jodidu, dilgėlių lapų nuoviru, fizioterapijos
procedūromis. Greitai augančios miomos gali supiktybėti, tad jas būtina
operuoti. Operacijos metu gali būti pašalinta tik mioma, o kartais net
ir visa gimda. Kartais miomos klimakso metu ar po jo išnyksta pačios.
Miomos
be galo retai tampa piktybinėmis, tad dabar chirurginis gydymas
taikomas, kai gimda pasidaro didelė, miomos labai greitai auga ir
spaudžia greta esančius organus, gausiai kraujuojama, moteris negali
pastoti ar išnešioti kūdikio.
PROFILAKTIKA
Nėra.