Širdies blokada
APIBRĖŽIMAS
Širdies
laidumo sutrikimai („blokados“) – tai širdies elektrinio impulso
sklidimo sutrikimai, dėl kurių sutrinka normali širdies veikla.
EPIDEMIOLOGIJA
Dažniausiai įvairūs širdies laidumo sutrikimai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Širdį
susitraukinėti priverčia per ją specialiomis nervinėmis skaidulomis
(vadinamomis laidžiąja sistema) sklindantys elektros impulsai. Tokių
impulsų „generatorius“, vadinamas sinusiniu mazgu, yra išsidėstęs
dešiniajame prieširdyje. Čia kilęs impulsas sklinda į prieširdžius ir
priverčia juos susitraukti. Sklisdamas į skilvelius jis pereina
atrioventrikulinį mazgą, išsidėsčiusį skilvelius skiriančioje
pertvaroje. Iš šio mazgo impulsas Hiso pluoštu ir jo atsišakojimais
(kojytėmis) pasiekia skilvelių sieneles, todėl šie susitraukia. Kadangi
impulsas pasiekia skilvelius vėliau, jie ir susitraukia vėliau nei
prieširdžiai. Taip užtikrinama efektyvi širdies, kaip siurblio,
funkcija.
Širdies laidumo sutrikimo priežastys įvairios. I
laipsnio blokada neretai nustatoma ir visiškai sveikiems žmonėms
(dažniausiai atletams, taip pat paaugliams). Didesnio laipsnio laidumo
sutrikimus sukelia įvairios širdies ligos (reumatas, sarkoidozė,
persirgtas miokardo infarktas), vartojami vaistai (beta blokatoriai,
kalcio kanalų blokatoriams priklausantys diltiazemas ir verapamilis,
ritmą reguliuojantis amiodaronas).
Širdies laidumo sutrikimai
kilę sinusiniame mazge impulsai gali būti blokuojami, kai jie plinta
prieširdžių miokardu, AV jungtimi, Hiso pluoštu ar Purkinjė skaidulomis.
Tradiciškai skiriami šie širdies laidumo sutrikimai:
1. Blokados.
2. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai.
3.
Skilvelių priešlaikinio sujaudinimo (preekscitacijos) fenomenas arba
VPV (Volfo-Parkinsono-Vaito), LGL (Launo-Genongo-Levino), CLC
(Klerko-Levio-Kritesko) sindromai.
Priklausomai nuo sinusinių
impulsų blokavimo vietos gali būti sinoatrialinės, prieširdinės ar
atrioventrikulinės blokados. Intraskilvelinis laidumas sutrinka dėl
impulso plitimo sulėtėjimo arba nutrūkimo Hiso pluošto kojytėse, jų
pluošteliuose ar Purkinjė skaidulose. Įvairios lokalizacijos
intraskilvelinė blokada gali būti visiška ar dalinė, pastovi (stabili),
praeinanti (tranzitinė) ar intermitinė (visiška blokada pereina į dalinę
arba visai išnyksta, ir atvirkščiai – ji keičiasi pamažu).
KLINIKA
Esant
didelio laipsnio blokadai, kuomet impulsai sklinda iš žemesniųjų,
lėčiau veikiančių centrų, pasireiškia bendras silpnumas, fizinio krūvio
netoleravimas, galvos svaigimas. Staiga ir smarkiai sutrikus impulsų
sklidimui, žmogus gali prarasti sąmonę.
DIAGNOSTIKA
Gydytojas
ligą gali įtarti kruopščiai ištyręs ligonį, nustatęs širdies ritmo ir
pulso pokyčius. Diagnozė patvirtinama atlikus elektrokardiografiją
(EKG), kurios metu užrašytoje kreivėje nustatomi laidumo sutrikimui
būdingi pokyčiai.
GYDYMAS
1 – 2
laipsnio laidumo sutrikimas, jei nesukelia aiškios klinikos, negydomas.
Stengiamasi tik pašalinti laidumo sutrikimą sukėlusias priežastis. Esant
ryškiai, gyvybei grėsmingai blokadai (ypač jei yra buvę alpimo
epizodų), taikomas laikinas ar implantuojamas pastovus elektrinis
kardiostimuliatorius. Jei laidumo sutrikimą sukėlusi priežastis
trumpalaikė (pvz., blokada atsirado persirgus miokardo infarktu),
impulso sklidimas gali savaime atsistatyti.
PROFILAKTIKA
Nėra