Šlapimo pūslės akmenys
APIBRĖŽIMAS
Šlapimo
organų akmenligė (lot. urolithiasis) – tai akmenų susidarymas šlapimo
organuose (pvz., šlapimtakiuose), kai juose nusėda šlapimo sudėtinės
medžiagos. Akmenys šlapimo pūslėje susidaro sutrikus druskų pusiausvyrai
organizme. Dažniausiai taip nutinka sutrikus šlapimo nutekėjimui iš
šlapimo pūslės. Dažnai akmenų susidarymą lemia šlapimo trakto infekcijos
ir priešinės liaukos padidėjimas.
EPIDEMIOLOGIJA
Paskutiniuoju
metu, pagerėjus žmonių mitybai ir infekcinių ligų gydymui, šlapimo
pūslės akmenligė tapo ženkliai retesnė. Ši būklė tebėra dažna problema
besivystančiose šalyse, ten ypač dažnai ja serga vaikai. Išsivysčiusiose
šalyse akmenys šlapimo pūslėje dažniausiai susiformuoja vyresnio
amžiaus vyrams.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Akmenys
susidaro iš susikristalizavusių šlapimo druskų. Akmenų gali išsiskirti
iš kaulinės medžiagos esant pagreitėjusiam kaulų irimui. Akmenų
susidarymą taip pat skatina padidėjęs kai kurių medžiagų (oksalatų,
uratų ir kt.) išsiskyrimas į šlapimą, kai jų padaugėja kraujyje arba kai
ilgiau esti koncentruotas šlapimas ir šlapimo takų infekcija, sutrikus
šlapimo nutekėjimui.
Šlapimo pūslės akmenys – tvirti mineraliniai
junginiai, medicinos terminologijoje vadinami uritininiais akmenimis,
kurie gali pratrinti ir dirginti šlapimo pūslės sienelę.
Šlapimo
pūslės akmenys gali būti labai įvairaus dydžio ir formų. Jie gali būti
pavieniai arba dauginiai, maži arba dideli (akmuo gali būti net šlapimo
pūslės dydžio), minkšti arba kieti, apvalūs ir nugludinto paviršiaus
arba netaisyklingos formos, kampuoti. Šlapimo pūslės akmenys nėra tas
pats, kaip inkstų akmenys, tačiau nedideli inkstų akmenys gali
šlapimtakiais atkeliauti į šlapimo pūslę ir joje toliau didėti.
KLINIKA
Ilgainiui
didėjantys akmenys gali dirginti šlapimo pūslės sieną arba sutrikdyti
šlapimo nutekėjimą. Tuomet gali pasireikšti šie simptomai: apatinės
pilvo dalies skausmas, skausmas šlapinantis, dažnas šlapinimasis (ypač
naktį), šlapimo nelaikymas, kraujas šlapime, itin tamsus šlapimas. Vyrus
gali varginti skausmas ar nemalonūs pojūčiai lytinių organų srityje.
DIAGNOSTIKA
Gydytojas vieną ar keletą iš tolimesnių tyrimų:
- ·Šlapimo tyrimą;
- ·Cistoskopiją
– šlapimo pūslės apžiūrą lanksčiu vamzdeliu su kamera. Cistoskopą pro
šlaplę įkišus į šlapimo pūslę, ji pripildoma vandens. Tuomet šlapimo
pūslė išsiplečia, ir gydytojas gali nustatyti akmenų skaičių, dydį ir
vietą; - ·Rentgeno tyrimą. Tai nebrangus ir paprastas tyrimas, tačiau juo nustatomi ne visi akmenų tipai;
- ·Intraveninę
pielogramą. Jos metu į veną suleidžiamos kontrastinės medžiagos, jos
patenka į inkstus ir šlapimo pūslę. Suleidus kontrastines medžiagas,
atliekamas tyrimas rentgenu; - ·Tyrimą ultragarsu;
- ·Kompiuterinę tomografiją.
GYDYMAS
Jei
akmuo yra nedidelis, gydytojas gali rekomenduoti gerti didelius kiekius
vandens ir tikėtis, kad akmuo pasišalins savaime. Jei akmuo
nepasišalina, rekomenduojamas chirurginis gydymas. Kai akmenys dideli,
jie gali būti skaidomi procedūros, vadinamos litotripsija, metu.
Chirurgas gali litotripsijai naudoti lazerį arba ultragarsą. Dideli arba
labai kieti akmenys, kurių nepavyksta susmulkinti, gali būti šalinami
atveriant šlapimo pūslę.
PROFILAKTIKA
Svarbu
išvengti akmenligės pasikartojimo. Todėl reikia išgerti pakankamą
skysčių kiekį, riboti druską, baltymus maiste. Neretai šių priemonių
pagalba pakanka sumažinti akmenligės pasikartojimo tikimybę.