COVID 19 virusas  pavojingas sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis

Bronchinė astma – uždegiminė liga, paveikianti kvėpavimo takus. Sergant bronchine astma pacientui atsiranda įvairių kvėpavimo sunkumų, mat jos metu būdingas normalaus bronchų spindžio susiaurėjimas, gleivinės paburkimas ir gausesnė kvėpavimo takų sekreto gamyba – atsiranda bronchų obstrukcija arba užsikimšimas, kuris trukdo normaliai oro cirkuliacijai.

Bronchinė astma yra lėtinė liga, kuriai būdingi rečiau ar dažniau pasireiškiantys priepuoliai. Kuo ligos eiga sunkesnė, tuo priepuoliai pavojingesni ir (arba) dažnesni – jie gali kartotis kas kelias savaites arba net kelis kartus per parą, dažniausiai naktimis ir rytais. Prasidedant priepuoliui gali atsirasti sloga, čiaudulys, kosulys, būdingas sunkumas krūtinėje, vėliau pasireiškia dusulys, kurio metu itin sunku iškvėpti. Tarp tokių priepuolių pacientas paprastai jaučiasi gana gerai, tačiau neabejotinai kenkiama normaliai gyvenimo kokybei – sutrinka miegas, vengiama fizinio aktyvumo, pacientui nuolat trūksta oro, jis gali netgi bijoti išeiti iš namų.

Pasaulio pokyčiai labai palankūs ligai, tačiau nepalankūs žmonėms

Vis daugiau ir daugiau asmenų visame pasaulyje paliečiami šios ligos. Bronchinės astmos rizikos faktorių labai daug ir jie labai įvairūs – nuo per mažo naujagimio svorio ar sterilios vaikystės aplinkos, iki genetinio polinkio, rūkymo, užterštų patalpų ir miestų, pavojingų darbo sąlygų ir per didelės kūno masės.

Šios ligos priežasčių paieška labai sudėtinga, mat manoma, kad liga išsivysto ir dėl paveldėto polinkio, ir dėl vis nepalankesnės sveikatai tampančios aplinkos, kuriose gausu įvairiausių alergenų, pavojingų medžiagų ir kenksmingų dalelių. Dėl nuolatinio pasaulio vystymosi auga ir bronchinės astmos atvejų skaičiai, mat nuolat didėja ir oro užterštumas, daugėja įvairiausių alergenų, o ši tendencija ypatingai pastebima išsivysčiusiose šalyse.

Bronchinė astma yra viena dažniausių lėtinių ligų pasaulyje

Deja, bet šios lėtinės ligos atvejų skaičiai didėja kur kas sparčiau nei norėtųsi. Teigiama, kad pasaulyje bronchine astma serga mažiausiai 300 milijonų žmonių (Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad oficialus žmonių, gyvenančių su astma, skaičius yra mažiausiai 235 milijonai, tačiau tikėtina, kad realus skaičius siekia minėtuosius 300 milijonų ir daugiau).

Nedžiugina ir ateities prognozės – spėjama, kad per artimiausią dešimtmetį sergančiųjų skaičius pasieks mažiausiai 400 milijonus. Teigiama, kad Lietuvoje bronchine astma serga apie 5 procentų suaugusių gyventojų, tačiau ši skaičius dar didesnis vaikų grupėje. Apskritai, kalbant apie vaikus ši liga yra viena dažniausių juos kamuojančių lėtinių sveikatos sutrikimų.

Iš karto kyla klausimas – ar šie skaičiai realūs? Juk statistika negali užfiksuoti tų atvejų, apie kuriuos tiesiog nežinoma, mat ligai būdingi paūmėjimai, o kreipiantis į gydytoją jų gali ir nebūti. Be to, simptomai nėra visiškai specifiški (dėl šių priežasčių taikomi tam tikri diagnostikos algoritmai, padedantys atmesti ar patvirtinti bronchinės astmos diagnozę). Tikrieji skaičiai gali būti žymiai didesni, nei skelbia oficiali statistika.

Simptomai – varginantys ir keliantys mirties baimę

Bronchinei astmai būdingas padidėjęs bronchų jautrumas – jie reaktyviai reaguoja į įvairius aplinkos dirgiklius, todėl pasireiškia itin nemalonūs ir daugybei pacientų baimes sukeliantys simptomai. Sunkus dusulys, švilpimo garsas ir veržimo pojūtis krūtinėje, stiprus kosulys, kurie dažniausiai kamuoja naktį arba anksti ryte – tipiškiausi bronchinės astmos simptomai, susiję su pakitusiu bronchų praeinamumu (obstrukcija) ir uždegiminėmis reakcijomis.

Minėtuosius respiracinius simptomus itin provokuoja virusinės infekcijos, didesnis fizinis krūvis, įvairiausi alergenai (pavyzdžiui, dulkių erkutės, gyvūnų plaukai, žiedadulkės), dūmai, cheminių medžiagų garai, stiprūs kvapai, galiausiai – tokias reakcijas gali iššaukti net paciento juokas, oro kaita ar automobilių išmetamosios dujos. 

Bronchinės astmos kontrolė – didelis iššūkis ir pacientui, ir jo gydytojui

Yra ir gerų naujienų – medicina nuolat tobulėja, tad parinkus tinkamą gydymą šiuolaikinėmis priemonėmis tikrai galima pasiekti visišką ligos kontrolę ir gyventi laimingą, visavertį ir kokybišką gyvenimą, nors pati bronchinė astma nėra visiškai išgydoma liga.

Pagrindinis gydymo tikslas yra kuo mažesniu vaistų kiekiu ir kuo mažesnėmis jų dozėmis pasiekti bei išlaikyti visišką bronchinės astmos kontrolę, užtikrinančią pilnavertį gyvenimą.  Tai reiškia, kad pacientas neturėtų jausti jokių ligos simptomų, išvengti bronchinės astmos paūmėjimų. Taip pat gydymas turėtų užtikrinti, kad sergantysis galėtų sportuoti pagal poreikį ir jam neprireiktų skubiai pagalbai vartojamų vaistų, be to, būtų pasiekiama puiki kvėpavimo funkcija. Svarbu ir tai, kad vartojami vaistiniai preparatai nepasižymėtų nepageidaujamu poveikiu.

Požymiai, rodantys, kad reikėtų kreiptis į gydytoją dėl nepakankamos ligos kontrolės

O kada galima įtarti, kad bronchinė astma nėra pakankamai kontroliuojama arba visai nekontroliuojama? Tada, kai per paskutinį mėnesį pacientas patyrė bent vieną arba daugiau iš šių ligos požymių, pavyzdžiui, teko daugiau kaip du kartus skubiai vartoti bronchus plečiančių vaistų ar daugiau kaip du kartus astmos simptomų pasireiškė ir dieną, taip pat kamavo pabudimai nakties metu dėl astmos ir buvo ribojama fizinė veikla dėl ligos.

Ligos kontrolės sumažėjimas gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių, kad ir gretutinės ligos paūmėjimo, tad būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir aiškintis, kodėl anksčiau buvęs veiksmingas gydymas toks jau nebėra.