+2
-0
+2
Ekonomistas Gitanas Nausėda: apie Lietuvos ir pasaulio ekonomikos prognozes ir… farmacijos specialistų atlyginimus  

Ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda farmacijos specialistams skirtoje tarptautinėje konferencijoje skaitė pranešimą tema „Lietuvos ir ES ekonomika. Kokie iššūkiai laukia?“. Pateikiame svarbiausius pranešimo akcentus: susipažinsite su šiandiene Lietuvos ekonomikos situacija ir artimiausios ateities prognozėmis; sužinosite, kaip Lietuvai sekasi bendrauti su pasaulio prekybos partneriais; kokių atlyginimų pokyčių gali tikėtis farmacijos specialistai…  

Apie tai, kas vyksta pasaulyje

 

„Tie regionai, kurie yra ypač svarbūs Lietuvai kaip prekybos partneriai (pirmiausia tai Euro zona), pastaruoju metu demonstruoja tikro atsigavimo ženklus, – pabrėžė G. Nausėda. – Todėl bendrojo vidaus produkto rezultatas leidžia manyti, kad šie metai bus gerokai geresni nei praėjusieji. Kodėl taip teigiu? Nes per pirmąjį ketvirtį buvo pasiektas 0,5 proc. augimas. Vadinasi, mechaniškai padauginant iš 4 ketvirčių, per metus galima tikėtis 2 proc. plėtros, o tai gerokai daugiau nei pernai“. Vertindamas Jungtinių Amerikos Valstijų BVP augimo rodiklius, G. Nausėda apgailes-tavo, esą JAV pasiektas BVP augimo rezultatas – 0,7 proc. per metus – visuomenę nuvylė, nes tai yra pakankamai kuklūs skaičiai. Prisiminęs Rusiją, kuri, anot ekonomisto, Lietuvai buvo ir toliau išlieka vis dar svarbi partnerė, G. Nausėda informavo, jog šios šalies ekonomikai teigiamos įtakos turėjo naftos kainų kilimas. Šiemet jau nesitikima, kad Rusijos ekonomika toliau smuks – atvirkščiai, laukiama kuklaus augimo. Taigi bendras kontekstas, anot ekonomisto, yra palankus, vyksta procesai, kuriuos jis pavadino „šiokio tokio infliacijos spartėjimo procesais“ visame pasaulyje, ir tai, G. Nausėdos teigimu, yra susiję ne tik su kylančiomis naftos kainomis, bet ir su atsigaunančiais ekonominiais lūkesčiais, aktyvėjančiomis profsąjungomis, kurios išsikovoja didesnį darbo užmokestį (lyginant su praėjusiais metais). O visa tai savo ruožtu tampa papildomu infliacijos veiksniu. „Tačiau, jei jūs paklaustumėte centrinių bankų, kokios situacijos jie norėtų, be abejo, jie atsakytų – „neduok Dieve, kai kainos krinta ir niekas nieko neperka“, – kalbėjo G. Nausėda. – Mat kainoms krintant visi tikisi, kad rytoj bus dar pigiau, todėl šiandien pirkti neapsimoka, pirkimą reikia atidėti rytdienai. Tokios baisios ekonominės pelkės centriniai bankai stengiasi išvengti – būtent dėl to pastaruoju metu jie labai daug pinigų intensyviai paleidžia į apyvartą. Tenka konstatuoti ir tai, kad pinigai šiandien yra labai pigūs, ir jie, atrodo, „pramušė užtvanką“, nes šiuo metu stebimas daugelyje Euro zonos regionų atsigaunantis akreditavimas, iš dalies – ir atsigaunantis investavimas, ir tai iš tiesų yra neblogos naujienos“. Kas augančiai ekonomikai gali pakenkti? Anot G. Nausėdos, pirmiausia tam neigiamai gali atsiliepti politiniai įvykiai, tarp jų – kokios nors nenuspėjamojo JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyvos, kurios smarkiai destabilizuotų ekonominį gyvenimą. Bet esą atrodo, kad net ir ekscentriškasis Amerikos prezidentas, kuris iš pradžių pasaulį gąsdino savo retorika ir veiksmais, bent jau ekonominiame gyvenime nesiima drastiškų pokyčių. „O tai, apie ką jis anksčiau kalbėjo gana griežtu tonu, jau norisi pamiršti, nes šiandien JAV prezidentas jau renka gerokai švelnesnius žodžius, – pabrėžė pranešėjas. – Vadinasi, galima manyti, kad viskas daugiau ar mažiau konstruktyvia linkme judės į priekį. Žinoma, būtų labai blogai, jei kiltų kariniai konfliktai Rytuose, pavyzdžiui, su Šiaurės Korėja. Tai stipriai sujauktų pasaulines ekonomikos prognozes – viską tektų prognozuoti iš naujo“.

 

Apie palūkanų normas ir jų prognozes

 

Ekonomistas pažymėjo, kad artimiausi metai vis dar turėtų būti labai mažų palūkanų metai. „Tai labai svarbu ne tik įmonėms, bet ir mūsų žmonėms, kurie priima sprendimus – skolintis ar investuoti. Kaip matome, jei dabar Amerikos centrinis bankas jau kelia palūkanų normas ir tą patį planuoja daryti artimiausioje ateityje, tai Europos centrinis bankas jokių esminių savo politikos pokyčių kol kas nenumato – palūkanų normos toliau lieka „dugne“. Taigi, galima sakyti, vidinio skatinimo politika toliau tęsiama. Palūkanų normos tarpbankinėje rinkoje, Europos centrinio banko palūkanų normos irgi kol kas išlieka žemos“.

 

Apie Lietuvos ekonomiką ir jos prognozes

 

Anot G. Nausėdos, Lietuvos ekonomika, nepaisant menkos valdžios paspirties, visgi auga. Ir tai vyksta be jokių ypatingų išorinių injekcijų ar reformų, kurios yra pribrendusios. „Pirmąjį ketvirtį sugebėta išspausti visai neblogą – 3,8 proc. augimą, – statistiniais duomenimis pasidalijo ekonomistas. – Mes neseniai pakėlėme savo prognozes šiems metams nuo 2,5 iki 3,2 proc. ne dėl to, kad toks paaiškėjo pirmojo ketvirčio augimo rodiklis, bet kad matome kur kas daugiau šviesos Euro zonoje. Antra, matome kylantį vartojimą, nepriklausomai nuo to, kad infliacija Lietuvoje pastaruoju metu spartėja. Metų pradžioje buvo baimių, kad infliaciniai procesai žmones vers šiek tiek pristabdyti pirkimus, kitaip sakant, kiek užverti pinigines, bet kol kas tokių tendencijų nematyti. Matant, kad vartojimas auga sparčiau nei pernai, galima tikėtis normalios, pakankamai civilizuotos plėtros, kuri, aišku, nepadės greitai pasivyti Euro zonos ar visos Europos Sąjungos (nes mūsų tempai per maži), bet vis dėlto tai jau yra ne 1 ar 1,5 proc. augimas – tai kur kas daugiau!“ Kalbėdamas apie Lietuvos eksporto geografiją, ekonomistas užsiminė apie Rusiją, kuri esą, nors ir paradoksalu, vis dar yra pirmasis prekybos partneris Lietuvai, nepaisant to, kad, pritaikius sankcijas lietuviškiems maisto produktams, prekybos su Rusija dalis smuko nuo 22 proc. viso Lietuvos eksporto iki dabartinių 12 proc. Visos kitos rinkos, anot ekonomisto, irgi yra tradiciškai svarbios Lietuvai – tai Latvija, Lenkija, Vokietija. Eksportas į šias rinkas esą toliau tvarkingai ir pakankamai sparčiai auga. Tiesa, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sumažėjo eksporto dalis į Jungtinę Karalystę. Panašu, jog tam daro įtaką „Brexit“. Tiesa, ta įtaka kol kas nėra didelė. Eksporto į JK sumažėjimą šiandien galima paaiškinti dviem veiksniais. Tai bendrovės „Orlen Lietuva“ rafinuotų naftos produktų eksporto sumažėjimas. Tačiau, kaip pabrėžė G. Nausėda, su „Orlen Lietuva“ visada taip yra: jie savo srautus labai dažnai kaitalioja – priklausomai nuo to, kurioje rinkoje tuo metu jiems naudingiau prekiauti. Antroji priežastis – sumažėjęs trąšų eksportas į Didžiąją Britaniją. Tai, ekonomisto teigimu, tikrai ne „Brexit“ pasekmė, nes „Brexit“ kol kas nieko nepakeitė prekybiniuose santykiuose su Didžiąja Britanija, pasikeitė nebent tik vienas dalykas – nuvertėjo svaras sterlingų. Ir dėl to eksportas į Didžiąją Britaniją iš Lietuvos darosi mažiau patrauklus.

Apie infliacijos augimą

Nausėda prognozavo, kad šiais metais infliacija bus gerokai spartesnė. „Nors skamba drastiškai, bet ji gali būti apie 5 kartus didesnė nei 2016 metais, – savo įžvalgomis pasidalijo ekonomistas. – Aš operuoju vidutinės infliacijos rodikliu, vidutiniškai per 12 mėnesių; šiemet tikimės maždaug 3, 4 proc.“. Pagrindinės infliacijos priežastys, anot G. Nausėdos, yra trys. Pirma, tai maždaug 10–15 proc. brangesnė nafta ir jos produktai (lyginant su praėjusiais metais). Antra, kylantys atlyginimai (farmacijos sektoriuje – taip pat), o, kaip žinia, kylantys atlyginimai verčia verslininkus keisti produkcijos ir paslaugų kainas. Trečia priežastis – sprendimas nuo šių metų kovo 1 dienos įvesti gerokai didesnius akcizo mokesčius alkoholiui. Esą vien dėl šios priežasties infliacijos indeksas Lietuvoje padidės 1 proc., o tai jau pakankamai reikšmingas pokytis. Kalbėdamas apie atlyginimus, G. Nausėda pastebėjo „gražią priklausomybę tarp nedarbo ir atlyginimų augimo“. Nedarbo lygiui Lietuvoje nuolat mažėjant, atlyginimų augimas spartėja. Esą panašu, kad darbo jėgos (ypač kvalifikuotos) trūkumas daugelyje sektorių vers darbdavius kelti atlyginimus nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas dirba efektyviau, ar ne. Akivaizdu, kad atėjo laikas kai kuriems verslininkams (ypač dirbantiems gamybos sektoriuje) atlyginimų kėlimą bandyti amortizuoti. Kaip? Pirmiausia – įdiegiant naujas technologijas, kurios taupo darbo jėgą. Tuomet darbo užmokesčio sąnaudos, perskaičiavus į produkcijos vienetą, nekiltų, o ir verslas būtų konkurencingesnis. „Jei nieko nedarysime, tai po trejų-ketverių metų kai kurie mūsų produktai tarptautinėje rinkoje gali būti nekonkurencingi vien dėl to, kad atlyginimai Lietuvoje vidutiniškai auga keletą kartų sparčiau nei Belgijoje, Prancūzijoje ar kitose šalyse“, – įspėjo banko ekonomistas. Anot G. Nausėdos, išskirtiniai buvo praėjusieji metai, kuomet atlyginimai vidutiniškai augo beveik 9 proc. Šiais metais tokio augimo nesitikima dėl labai paprastos priežasties – didelės įtakos šiam statistiniam rodikliui turi minimalios mėnesinės algos padidinimas (kaip žinia, pernai minimali alga buvo didinta kelis kartus, nuo 320 iki 380 eurų, ir tai buvo išties radikalus atlyginimo padidinimas, ypač turint omenyje tai, kad minimalią algą gauna apie penktadalis šalies dirbančių žmonių; todėl tai ir turėjo reikšmingos įtakos vidutiniam darbo užmokesčiui). Šiais metais minimalios mėnesinės algos didinti neplanuojama, dėl to ir vidutinio darbo užmokesčio statistika šiemet turėtų būti kuklesnė. Anot G. Nausėdos, tai, kad gyvenimo lygis ir pajamos Lietuvoje auga, rodo ir vykstantis persisluoksniavimas, t. y. žmonių judėjimas iš žemesnių pajamų kategorijų į aukštesnes: mažiausias pajamas gaunančių žmonių kategorija per vienerius metus sumažėjo net 62 tūkst. žmonių. Kitaip sakant, tiek žmonių (arba, vaizdžiai tariant, visas Alytaus miestas) pakilo į didesnes pajamas gaunančių asmenų grupę. Tiesa, anot ekonomisto, yra manančių, kad žmonės iš šios grupės paprasčiausiai emigravo. Taip būtų galima svarstyti, jei nebūtų duomenų, kad kitose grupėse darbuotojų skaičius tiek ar daugiau padidėjo, bet tokie duomenys yra. Vadinasi, galima tvirtinti, kad migracija vyksta iš žemesnių kategorijų į aukštesnes. Ir tai yra geros tendencijos. Kaip didėjančios pajamos atsiliepia mažmeninei prekybai? Anot ekonomisto, spartesnį mažmeninės prekybos augimą šiais metais, palyginti su 2016 metų rodikliais, išspausti vargu ar įmanoma. Esą tik maisto produktų augimas šiais metais buvo lėtesnis nei 2016 metais. O faktas, kad ne pirmojo būtinumo prekių apyvarta padidėjo gerokai sparčiau nei praėjusiais metais, rodo, kad ekonomika yra sustiprėjusi ir gyventojai leidžia savo pajamas ne tik gyvybinio būtinumo reikmėms.

 

Apie paskolų portfelio augimą

 

„Mane, kaip bankininkystės sektoriaus atstovą, augantis paskolų portfelis džiugina, – neslėpė G. Nausėda. – Kurį laiką paskolų portfelis tarsi plūduriavo liūne, niekaip neįstengdamas paaugti. „Dugną pramušė“ 2015 metų antrojoje pusėje–2016 metais, kai paskolų portfelio augimas buvo pastebėtas „plačiu frontu“ – tiek korporatyviniame, tiek namų ūkio sektoriuje. Namų ūkiai daugiausia skolinosi nekilnojamajam turtui įsigyti. Manoma, kad ši tendencija išliks ir ateityje“. Anot G. Nausėdos, stebimas ir spartus indėlių augimas, o šį procesą paaiškinti esą yra kur kas sudėtingiau. „Visi puikiai žinome, kad šiuo metu nunešus indėlį į banką nelabai ko galima tikėtis – palūkanos praktiškai nemokamos, – kalbėjo ekonomistas. – Bet, nepaisant to, daugelis verslo subjektų ir žmonių yra pasirengę laiky-ti pinigus banke. Taigi panašu, kad motyvas uždirbti nėra pagrindinis. Pagrindinis motyvas turbūt yra lėšų saugumas ir likvidumas. Likvidumas reiškia, kad, staiga prireikus pinigų, būtų galimybė jų bet kada pasiimti“. G. Nausėda akcentavo ir nekilnojamojo turto rinkos pagyvėjimą. „Nors nekilnojamojo turto kainos dar nepasiekė ikikrizinio – 2008 metų – lygio, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad reikėtų kalbėti apie seno ir naujo būsto kainų diferenciaciją, – pabrėžė ekonomistas. – Naujo būsto kainos jau yra labai arti 2008 metų kainų lygio, o seno būsto kainų skirtumas, lyginant su 2008 metais, yra kiek didesnis. Vis dėlto tendencijos tiek naujų, tiek senų butų rinkoje yra akivaizdžios – kainos auga. Kyla klausimas, ar tai tvaru, ar tai nesukels nekilnojamojo turto rinkos sprogimo. Sudėtinga į šį klausimą atsakyti. Esą faktas yra tai, kad bent jau Vilniuje du iš trijų būstų yra perkami kaip stogas virš galvos. Žmonės nurodo įvairias priežastis – ar sau perka, ar šeimai, ar šeima perka vaikams, tėvams ir pan. Daugeliu atvejų tai nekilnojamojo turto įsigijimas, reiškiantis, kad žmonės ten netrukus gyvens. Ir esą tik vienas iš trijų pirkimų yra susijęs su spekuliaciniu pirkimu. Tarkime, nuomai. Mat kai kurie žmonės, matydami nulines palūkanų normas bankuose ir turėdami laisvų pinigų, nusprendžia įsigyti būstą nuomai. Tokiu būdu tikimasi gauti ne 0,2 proc. metinės grąžos, o 4 ar net 7 proc. Daug kas tuo žavisi, todėl nuomojamo būsto pasiūla staigiai didėja, ir jau šiandien matome, kad nuomos kainos Vilniuje nedidėja, o ateityje gali net pradėti mažėti. Kodėl? Nes paklausa nespėja paskui pasiūlą. Iš to kai kas daro išvadą, kad visa nekilnojamojo turto rinka gali patirti smūgį. „Mano nuomone, tas faktas, kad nuomai perkama tik vienas iš trijų butų, leidžia lengviau atsikvėpti, nemanyti, kad tai didelis pavojus nekilnojamojo turto rinkos stabilumui, – svarstė ekonomistas. – Juk Vilniaus gyventojų skaičius ir toliau auga. Mano prognozėmis, per artimiausius metus kainos turėtų augti kokiais 5 ar 6 proc. Tuo tarpu dėl 2018 metų lažintis nedrįsčiau – atrodo, visgi kaupiasi šioks toks rizikos svoris šioje rinkoje. Ir ne vien dėl to, kad auga nuomojamo būsto pasiūla – ne už kalnų metas, kai Europos centrinis bankas pradės didinti palūkanų normas. Tai automatiškai atsilieps tarpbankinei rinkai, visi Euriborai (palūkanų normos eurais. – V. G.), prie kurių dabar skolinamasi, pradės kilti. Ir tikrai ne visi tokioms

 

Apie farmacijos sektorių ir farmacininkų atlyginimus

Nausėda akcentavo, kad jo turimi duomenys patvirtina stabilų vaistų ir kitų farmacijos pramonės preparatų gamybos augimą. „Tiesa, 2017 metų pradžia nenuteikė per daug optimistiškai, bet, vertinant 2011–2016 metų laikotarpį, vaistų ir farmacijos preparatų gamybos augimo tempas šiuo laikotarpiu buvo stebėtinai geras, augimas – pastovus“, – pabrėžė ekonomistas. Kalbėdamas apie eksporto situaciją, jis pripažino, kad didžioji mūsų farmacijos eksporto dalis yra kitose valstybėse pagaminta produkcija, kurią pereksportuojame per Lietuvos teritoriją į kitas rinkas. Todėl lietuviškos kilmės eksporto dalis kol kas yra neženkli. Vis dėlto, vertinant abu šiuos sudėtinius segmentus, tiek vienas, tiek kitas bent jau nuo 2007 metų iki 2016 metų nuolat augo. Vertindamas gyventojų perkamosios galios ir mažmeninės prekybos vaistais statistiką, apyvartą ir jos pokytį, ekonomistas teigė irgi negalįs identifikuoti blogų dalykų. „Matome, kad sveikos rinkos požiūris mažmeninei prekybai vaistais leidžia užimti pakankamai gerą poziciją, pasidžiaugti gerais augimo tempais, nes žmonių perkamoji galia, žmonių piniginės storis yra pajėgūs skirti daugiau dėmesio savo sveikatai ir jos puoselėjimui“, – pabrėžė pranešėjas. Baigdamas pranešimą, G. Nausėda įvertino farmacijos specialistų atlyginimus ir jų kilimo galimybes ateityje. „Farmacijos specialistų atlyginimai, kaip rodo 2016 metų duomenys, tikrai yra neblogi, jie yra netgi aukštesnėse pozicijose nei bendras kontekstas, taigi juntamos atlyginimų kilimo tendencijos, – pabrėžė ekonomistas. – Atlyginimų augimo tendencijas farmacijos specialistams nepageidaujama linkme galėtų pakoreguoti nebent tam tikros perturbacijos – vaistų kainų pokyčiai, kiti dabartinės valdžios sprendimai. Tačiau kol kas apie tokius sprendimus nieko nežinome, tai ir nesinori daryti išankstinių išvadų“.

 

Parengė V. Grigaliūnienė   

Farmacija ir laikas, Nr.6, 2017m.