Krūties centrai – šiuolaikinis auksinis krūties vėžio gydymo modelis. Krūties centrų sertifikavimas

Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Per metus Europos Sąjungoje (ES) krūties vėžiu suserga apie 275 tūkst., o miršta – 88 tūkst. moterų [1]. Iki 2000 metų ES šalyse krūties vėžys buvo gydomas bendruose chirurgijos skyriuose ir onkologijos centruose. Remiantis geresniais krūties vėžio gydymo rezultatais bei geresne gyvenimo ko- kybe onkologijos centruose, palyginti su bendrais chirurgijos skyriais, 2000-aisiais Europos mastologijos draugija (angl. European Society of Mastology – EUSOMA) paskelbė reikalavimus dėl krūties centrų kūrimo ES šalyse. Mini- malūs krūties centrų reikalavimai [2]:

  • gydomų pirminių ligonių, sergančių krūties vėžiu, skaičius neturi būti mažesnis nei 150;
  • ligonės turi būti gydomos multidisciplininės specialistų komandos (chirurgas, radiologas, chemoterapeutas, pa- tologas, radioterapeutas, plastinis chirurgas, psichologas, genetikas, slaugos darbuotojas).

Remiantis EUSOMA ir Tarptautinės senologijos drau- gijos (angl. Senologic International Society – SIS) rekomendacijomis, vykdomas krūties centrų sertifi kavimo procesas ES šalyse ir JAV [3, 10–12]. Europos Parlamento rezoliucijos reglamentuoja valstybes nares iki 2016 metų užtikrinti visą šalies teritoriją apimančių sertifi kuotų tarpdisciplininių krūties centrų darbą, nes gydymas juose gerokai padidina išgyvenimo galimybes, pagerina gyvenimo kokybę (Europos Parlamento rezoliucija dėl krūties vėžio Europos Sąjungoje, Europos Parlamento rezoliucija dėl krūties vėžio susirgimų išsiplėtusioje Europos Sąjungoje 2002/2279(INI) B6-0528/2006).

Pateikiame sutrumpintą originalios 2003 ir 2006 metų Europos Parlamento rezoliucijos versiją [4, 5]: Breast can- cer in the European Union 2003, 2006. <…> whereas every woman, irrespective of place of residence, social status, oc- cupation and education, should have access to high-quality screening for treatment and aftercare in the event of cancer. <…> to establish a network of certifi ed multidisciplinary breast centres which cover the entire population and fulfi l the following criteria: each breast centre shall perform a minimum of 150 operations per year. <…> each breast centre shall operate under the direction of a highly qualifi ed physician who specialises in breast disease, while the multi- disciplinary team shall consist of physicians experienced in and performing only breast surgery, together with radiolo- gists, oncologists, pathologists, nurses and radiographers. <…> multidisciplinary pre- and post-operative case confe- rences shall be held at least once a week <…> the quality of the results shall be guaranteed by means of clinical research. <…> patients shall receive onco-psychological counselling, psycho-therapeutic support and physiotherapy services, as well as social services. Kai kuriose ES šalyse jau veikia krūties centrų sistema, kitose ji formuojama.

Vokietijoje apie 50 tūkst. moterų per metus suserga krūties vėžiu ir apie 17 tūkst. jų miršta. Iki 2002 metų dauguma krūties vėžio operacijų buvo atliekama nedidelėse ligoninėse. Jas dažniausiai atlikdavo ginekologai. Nuo 2002 metų Vokietijoje, siekiant optimizuoti specializuotą krūties vėžio gydymo kokybę, pradėtas krūties centrų kūrimas ir jų sertifi kavimas. Sertifi kavimą vykdo Vokiečių onkologijos draugija (vok. Deutsche Kranken- hausgesellschaft – DKG) ir Vokiečių senologijos draugija (vok. Deutsche Gesellschaft für Senologie – DGS).

Remiantis šių draugijų reikalavimais, apie 70–80 proc. ginekologijos skyrių, kuriuose krūties vėžys buvo gydomas chirurginiu būdu, buvo uždaryti; likusiuose chirurgijos ir gi- nekologijos skyriuose, po sertifi kacijos, buvo įdarbinti chirurgai ir ginekologai, kurie tam buvo specialiai parengti [6]. Lietuvoje krūties vėžys yra dažniausia piktybinių navi- kų lokalizacija moterims. Lietuvoje kasmet apie 1 500 mo- terų suserga krūties vėžiu. Krūties vėžys chirurginiu būdu gydomas universitetiniuose ir krūties onkologijos centruose. Nacionaliniame vėžio institute gydoma apie 800 nau- jų atvejų krūties vėžio per metus [1]. Vienas svarbiausių reikalavimų krūties centrams – krūtį tausojančių operacijų (KTO) skaičius. JAV krūties centruose KTO procentas turi būti ne mažesnis nei 50 proc., ES šalyse – svyruoja nuo 70 iki 80 proc. [2]. 1992 metais Lietuvoje KTO sudarė tik 3,5 proc. visų operacijų. 2007 metais KTO procentas padidėjo iki 52,6 proc., o 2015-aisiais – iki 68 proc. [5]. Taigi per trumpą laiką dėl Lietuvos gydytojų profesionalumo, šiuolaikinio sudėtinio gydymo ir naujų technologijų KTO procentinė išraiška bei gydymo rezultatai Lietuvoje, JAV ir ES šalyse praktiškai tapo vienodi [1].

Remiantis EUSOMA ir SIS rekomendacijomis, Europos Parlamento rezoliucija, Nacionaliniame vėžio institute įkur- tas Krūties centras, kuriame gydoma apie pusę visų Lietuvos moterų, sergančių krūties vėžiu. 2014 metais atliktas tarptautinis Nacionalinio vėžio instituto Krūties centro sertifi kavimas. Šiuo metu krūties centras yra vienintelis sertifi kuotas ekscelencijos centras Baltijos valstybėse. Krūties centrų struktūrą reglamentuoja EUSOMA ir Europos Parlamento rezoliucija dėl krūties vėžio ES [2–5]. Nacionalinio vėžio ins- tituto Krūties centro struktūra pavaizduota. Multidisciplininis krūties vėžio gydymas specializuotuose ekscelencijos centruose užtikrina optimalius krūties vėžio gydymo rezultatus ir aukštą teikiamų specializuotų paslaugų kokybę. O kas atsakingas už kvalifi kuotą chirurginį krūties vė- žio gydymą ir kokybišką paslaugų tiekimą pacientams? Lietuvos chemoterapeutų ir Lietuvos senologijos draugijų dokumentuose, kaip ir tarptautiniuose EUSOMA, Europos chemoterapeutų draugijos (angl. European Society for Medical Oncology – ESMO), SIS, Amerikos chirurgų draugi- jos bei Europos Parlamento rezoliucijose, nurodoma, kas yra atsakingas ir kas atlieka chirurginį krūties vėžio gydymą.

Tai krūties chirurgas (ES šalyse chirurgas arba ginekologas pagal licenciją, JAV – chirurgas), išklausęs specialiai reglamentuotą specializacijos kursą, atliekantis ne mažiau kaip 50 krūties vėžio operacijų per metus, dirbantis krūties cen- tre, dalyvaujantis ne mažiau kaip 1 tarptautinėje krūties vėžio konferencijoje, vykdantis klinikinį ir moksli- nį darbą bei turintis ISI publikacijų krūties vėžio srityje, pan. [7–12]. Ir EUSOMA, ir ESMO, ir Europos Parlamento sprendimas, reglamentuo- jantis krūties chirurgo / chirurgo darbo kompetencijos sritį, paremtas paruošta EUSOMA 5 metų bendrojo išgyveni- mo, operacijų spektro ir paslaugų ko- kybės rezultatais metaanalize gydant krūties vėžį ES šalyse [3, 9]. Lietuvos krūtų onkochirurgijos modelis plėtojamas atsižvelgiant į tarptautinę patirtį ir rekomendacijas.

2004 metais rugsėjo 29 dienos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ministro įsakymu V-680 įkurta krūtų onkochi- rurgijos specialybė, apibrėžtos sąlygos specialybei įgyti. Šiuo metu auksinis ES šalių krūties vėžio gydymo standartas – muldidisciplininis krūties vėžio gydymas sertifi kuotuose krūties centruose, kur krūties chirurgams suteikta teisė kokybiškai ir kvalifi kuotai teikti chirurgines krūties vėžio gydymo paslaugas.

Žurnalo INTERNISTAS priedas ONKOLOGIJA, 2016 / 2 (19)