Kraujavimą stabdantieji

Gyslotinių
(Plantaginaceae) šeimos vienamečiai arba daugiamečiai žoliniai augalai. Žiedai
dvilyčiai, smulkūs. Vaisiai – skersiniu dangteliu atsidarančios dėžutės.

Kraujažolės
žolės, žiedų ir lapų preparatai vartojami skrandžio opa­ligei gydyti,
kraujavimams (virškinimo trakto, hemorojaus, gimdos, no­sies, dantenų ir odos
žaizdų) stabdyti.

Kalninės arnikos žiedų nuovirą liaudis vartoja išorinėms žaizdoms ir sumušimams gydyti, taip pat nuo širdies ligų. Šio augalo preparatai padažnina širdies ritmą

Amalo
ekstraktas vartojamas nuo aterosklerozės ir hipertoninės li­gos I ir II
stadijose, nuo epilepsijos bei nervų ligų.

Šiurkštusis
asiūklis vartojamas kosuliui, reumatui gydyti, medžiui poliruoti, indams
šveisti, metalui valyti, o miškinis — šlapimo išsiskyri­mui skatinti, medžiagai
dažyti geltonai ruda spalva.

Didžioji dilgėlė plačiai vartojama ir liaudies medicinoje: lapų mil­teliai kraujavimui sulaikyti, sultys — nuo džiovos, lapų arbata

Šaknų
preparatais gydomas hemorojus. Nustatyta, kad jo šaknys netoksiškos; padidina
arterinį kraujo spaudimą ir širdies susitraukimų amplitudę, stabdo kraujavimą
reguliuoja žarnyno veiklą. Rekomenduo­jama gydyti inkstų akmenligę.