Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos apibūdinimas
Demencija- įgytas, išplitęs ir progresuojantis pažintinių funkcijų sutrikimas, kuriam būdingas intelektualinių ir socialinių gebėjimų (įgūdžių) praradimas, sutrikdantis kasdienį funkcionavimą. Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos prižastis.
Ligos pažeidžiami asmenys
Dažniausiai serga vyresnio amžiaus asmenys. Moterys serga dažniau nei vyrai.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Sveikose galvos smegenyse yra apie 100 milijardų nervinių ląstelių, vadinamų neuronais. Neuronai generuoja elektrinius ir cheminius signalus, kurie perduodami iš vieno neurono kitam. Tolygus nervinio impulso plitimas tarp neuronų leidžia mąstyti, prisiminti, jausti. Alzheimerio ligos metu palaipsniui žūva neuronai tam tikrose galvos smegenų srityse.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Alzheimerio ligos priežastys nėra aiškios. Žūvant neuronams sumažėja tam tikrų išskiriamų neurotransmiterių (cheminių medžiagų, kurių pagalba perduodamas impulsas iš vieno neurono kitam) koncentracija, sutrinka jų pusiausvyra smegenyse. Mokslininkai bando išsiaiškinti šio palaipsnio neuronų žuvimo priežastis. Mirusiųjų Alzheimerio liga sirgusių asmenų smegenyse buvo aptikti tam tikri dariniai – taip vadinamos senilinės (neuritinės, amiloidinės) plokštelės ir neurofibriliniai tinkleliai. Šie dariniai matomi mikroskopijos metu. Egzistuoja įvairios teorijos, aiškinančios šių darinių sąsajas su Alzheimerio liga.
- Senilinės (neuritinės, amiloidinės) plokštelės. Plokšteles sudaro baltymas – β amiloidas. Manoma, kad anksti ligos pradžioje susidaro tarp neuronų plokštelių sankaupos. Neuronų žūtį gali sukelti toksiškai veikiantis pakitęs baltymas β amiloidas.
- Neurofibriliniai tinkleliai. Neuronų viduje esanti atraminė struktūra priklauso nuo normalaus baltymo, vadinamo Tau baltymu, funkcionavimo. Sergantiesiems Alzheimerio liga stebimas pakitęs Tau baltymas (susiviję baltymo gijos). Mokslininkų nuomone, kad tai žaloja neuronus ir lemia jų žūtį.
Rizikos veiksniai:
- amžius. Alzheimerio liga paprastai pasireiškia vyresniems nei 65 metų asmenims. Vyresniems nei 85 metų asmenims Alzheimerio ligos dažnis beveik pasiekia 50%;
- paveldėjimas. Manoma, kad Alzheimerio ligos rizika šiek tiek didesnė, jei yra sirgusių Alzheimerio liga pirmos eilės giminaičių;
- lytis. Moterys alzheimerio liga serga dažniau;
- gyvenimo būdas. Kai kurių tyrimų teigimu, kad menkas išsilavinimas siejasi su didesne Alzheimerio ligos rizika. Egzistuoja hipotezės, jog kuo daugiau žmogus “naudoja” smegenis, protiškai dirba, tuo daugiau susidaro jungčių tarp neuronų ir dėl to yra didesnis jų rezervas senstant.
Ligos diagnostika
Dažniausiai pasireiškia šie simptomai ir požymiai:
- progresuojantis užmaršumas. Ligos pradžiai būdingi užmaršumo epizodai. Pamirštami neseni įvykiai, paprasti nurodymai. Užmaršumas ilgainiui progresuoja. Ligoniai gali kartoti veiksmus, pamiršti pokalbius, susitikimus. Iš pradžių seniai įsisavinta informacija dar prisimenama. Vėliau nebegebama atsiminti ir šios informacijos, pamirštami vaikų vardai, kiek jų yra, prarandami buitiniai įgūdžiai. Ligai įsisenėjus ligoniai pamiršta, kad reikia pavalgyti, neatpažįsta savęs veidrodyje ir kt.;
- kalbos sutrikimai. Iš pradžių darosi sunku rasti tinkamą žodį spontaninės kalbos metu. Ligonių kalba neretai tampa neaiški su padidėjusių automatinių frazių kiekiu. Vėlesnėse ligos stadijose sutrinka kalbos suvokimas;
- dezorientacija. Sutrinak ligonių orientacija laike ir vietoje. Ligonaii gali pasiklysti ir gera ižinomoje aplinkoje;
- sunkumai atliekant įprastines užduotis. Tokia kasdieninė veikla, kaip valgio gaminimas, reikalaujanti vienas po kito einančių veiksmų sekos, tampa labai sunki, o vėliau ir neįmanoma;
- asmenybės pokyčiai. Sergantieji Alzheimerio liga gali būti nepastovios nuotaikos. Jie gal ireikšti nepasitikėjimą kitais, būti užsispyrę, vengti bendravimo. Iš pradžių tai gali lemti nerimas, kurį jie jaučia pastebėję nekontroliuojamus atminties pokyčius. Neretai Alzheimerio ligą lydi depresija. Ligai progresuojant ligoniai gali tapti nerimastingi , agresyvūs, gali netinkamai elgtis.
Artimieji pastebi palaipsnius sergamojo asmenybės pokyčiuss, tačiau ateina riba, kai simptomai pasidaro ryškūs ir verčia artimuosius ar sergantįjį kreiptis į medikus.
Ligos gydymas
Kol kas išgydyti Alzheimerio ligos neįmanoma. Kai kuriuos simptomus lengvinantys vaistai yra vienintelė, tačiau labai svarbios, pagalbos priemonės.
Esami vaistai Alzheimerio ligos neišgydo, tačiau gali šiek tiek ją sulėtinti, sumažinti ligos simptomus ir požymius. Lengvos ir vidutinio sunkumo Alzheimerio ligos atveju, rekomenduojami cholinesterazės inhibitoriai (donepezilis ir kt.). Jie padidina tam tikro neuratransmiterio (acetilcholino) koncentraciją galvos smegenyse. Apie 50% pacientų, vartojančių šiuos vaistus, simptomai sumažėja.
Vidutinio sunkumo ir sunkios Alzheimerio ligos atveju skiriamas memantinas. Vaistas veikia apsaugodamas neuronus nuo žalingai veikiantčio neurotransmiterio glutamato pertekliaus. Atrodo, jog Memantinas sulėtina kasdienių įgūdžių, kaip antai, rengimosi, apsitarnavimo tualete ir kitų, praradimą. Neretai tikslinga skirti donepezilio ir memantino kombinaciją.
Kartais gydytojas skiria vaistų, padedančių palengvinti nerimą, depresiją, nemigą, neretai lydinčius Alzheimerio ligą.
Profilaktika
Profilaktikos priemonių nėra. Ankstyva diagnostika, savalaikis gydymas, gali sulėtinti ar palengvinti esamus simptomus. Kai kurių mokslininkų nuomone tam tikrą apsauginį poveikį gali turėti aktyvi protinė veikla, intelektualiniai iššūkiai, arterinės hipertenzijos gydymas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos apibūdinimas
Demencija- įgytas, išplitęs ir progresuojantis pažintinių funkcijų sutrikimas, kuriam būdingas intelektualinių ir socialinių gebėjimų (įgūdžių) praradimas, sutrikdantis kasdienį funkcionavimą. Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos prižastis.
Ligos pažeidžiami asmenys
Dažniausiai serga vyresnio amžiaus asmenys. Moterys serga dažniau nei vyrai.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Sveikose galvos smegenyse yra apie 100 milijardų nervinių ląstelių, vadinamų neuronais. Neuronai generuoja elektrinius ir cheminius signalus, kurie perduodami iš vieno neurono kitam. Tolygus nervinio impulso plitimas tarp neuronų leidžia mąstyti, prisiminti, jausti. Alzheimerio ligos metu palaipsniui žūva neuronai tam tikrose galvos smegenų srityse.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Alzheimerio ligos priežastys nėra aiškios. Žūvant neuronams sumažėja tam tikrų išskiriamų neurotransmiterių (cheminių medžiagų, kurių pagalba perduodamas impulsas iš vieno neurono kitam) koncentracija, sutrinka jų pusiausvyra smegenyse. Mokslininkai bando išsiaiškinti šio palaipsnio neuronų žuvimo priežastis. Mirusiųjų Alzheimerio liga sirgusių asmenų smegenyse buvo aptikti tam tikri dariniai – taip vadinamos senilinės (neuritinės, amiloidinės) plokštelės ir neurofibriliniai tinkleliai. Šie dariniai matomi mikroskopijos metu. Egzistuoja įvairios teorijos, aiškinančios šių darinių sąsajas su Alzheimerio liga.
- Senilinės (neuritinės, amiloidinės) plokštelės. Plokšteles sudaro baltymas – β amiloidas. Manoma, kad anksti ligos pradžioje susidaro tarp neuronų plokštelių sankaupos. Neuronų žūtį gali sukelti toksiškai veikiantis pakitęs baltymas β amiloidas.
- Neurofibriliniai tinkleliai. Neuronų viduje esanti atraminė struktūra priklauso nuo normalaus baltymo, vadinamo Tau baltymu, funkcionavimo. Sergantiesiems Alzheimerio liga stebimas pakitęs Tau baltymas (susiviję baltymo gijos). Mokslininkų nuomone, kad tai žaloja neuronus ir lemia jų žūtį.
Rizikos veiksniai:
- amžius. Alzheimerio liga paprastai pasireiškia vyresniems nei 65 metų asmenims. Vyresniems nei 85 metų asmenims Alzheimerio ligos dažnis beveik pasiekia 50%;
- paveldėjimas. Manoma, kad Alzheimerio ligos rizika šiek tiek didesnė, jei yra sirgusių Alzheimerio liga pirmos eilės giminaičių;
- lytis. Moterys alzheimerio liga serga dažniau;
- gyvenimo būdas. Kai kurių tyrimų teigimu, kad menkas išsilavinimas siejasi su didesne Alzheimerio ligos rizika. Egzistuoja hipotezės, jog kuo daugiau žmogus “naudoja” smegenis, protiškai dirba, tuo daugiau susidaro jungčių tarp neuronų ir dėl to yra didesnis jų rezervas senstant.
Ligos diagnostika
Dažniausiai pasireiškia šie simptomai ir požymiai:
- progresuojantis užmaršumas. Ligos pradžiai būdingi užmaršumo epizodai. Pamirštami neseni įvykiai, paprasti nurodymai. Užmaršumas ilgainiui progresuoja. Ligoniai gali kartoti veiksmus, pamiršti pokalbius, susitikimus. Iš pradžių seniai įsisavinta informacija dar prisimenama. Vėliau nebegebama atsiminti ir šios informacijos, pamirštami vaikų vardai, kiek jų yra, prarandami buitiniai įgūdžiai. Ligai įsisenėjus ligoniai pamiršta, kad reikia pavalgyti, neatpažįsta savęs veidrodyje ir kt.;
- kalbos sutrikimai. Iš pradžių darosi sunku rasti tinkamą žodį spontaninės kalbos metu. Ligonių kalba neretai tampa neaiški su padidėjusių automatinių frazių kiekiu. Vėlesnėse ligos stadijose sutrinka kalbos suvokimas;
- dezorientacija. Sutrinak ligonių orientacija laike ir vietoje. Ligonaii gali pasiklysti ir gera ižinomoje aplinkoje;
- sunkumai atliekant įprastines užduotis. Tokia kasdieninė veikla, kaip valgio gaminimas, reikalaujanti vienas po kito einančių veiksmų sekos, tampa labai sunki, o vėliau ir neįmanoma;
- asmenybės pokyčiai. Sergantieji Alzheimerio liga gali būti nepastovios nuotaikos. Jie gal ireikšti nepasitikėjimą kitais, būti užsispyrę, vengti bendravimo. Iš pradžių tai gali lemti nerimas, kurį jie jaučia pastebėję nekontroliuojamus atminties pokyčius. Neretai Alzheimerio ligą lydi depresija. Ligai progresuojant ligoniai gali tapti nerimastingi , agresyvūs, gali netinkamai elgtis.
Artimieji pastebi palaipsnius sergamojo asmenybės pokyčiuss, tačiau ateina riba, kai simptomai pasidaro ryškūs ir verčia artimuosius ar sergantįjį kreiptis į medikus.
Ligos gydymas
Kol kas išgydyti Alzheimerio ligos neįmanoma. Kai kuriuos simptomus lengvinantys vaistai yra vienintelė, tačiau labai svarbios, pagalbos priemonės.
Esami vaistai Alzheimerio ligos neišgydo, tačiau gali šiek tiek ją sulėtinti, sumažinti ligos simptomus ir požymius. Lengvos ir vidutinio sunkumo Alzheimerio ligos atveju, rekomenduojami cholinesterazės inhibitoriai (donepezilis ir kt.). Jie padidina tam tikro neuratransmiterio (acetilcholino) koncentraciją galvos smegenyse. Apie 50% pacientų, vartojančių šiuos vaistus, simptomai sumažėja.
Vidutinio sunkumo ir sunkios Alzheimerio ligos atveju skiriamas memantinas. Vaistas veikia apsaugodamas neuronus nuo žalingai veikiantčio neurotransmiterio glutamato pertekliaus. Atrodo, jog Memantinas sulėtina kasdienių įgūdžių, kaip antai, rengimosi, apsitarnavimo tualete ir kitų, praradimą. Neretai tikslinga skirti donepezilio ir memantino kombinaciją.
Kartais gydytojas skiria vaistų, padedančių palengvinti nerimą, depresiją, nemigą, neretai lydinčius Alzheimerio ligą.
Profilaktika
Profilaktikos priemonių nėra. Ankstyva diagnostika, savalaikis gydymas, gali sulėtinti ar palengvinti esamus simptomus. Kai kurių mokslininkų nuomone tam tikrą apsauginį poveikį gali turėti aktyvi protinė veikla, intelektualiniai iššūkiai, arterinės hipertenzijos gydymas.