Barett‘o stemplė

Tai gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) komplikacija, priešvėžinė būklė. Dėl nuolatinio skrandžio rūgšties poveikio, apatinės stemplės dalies ląstelės pakinta (metaplazuoja), todėl padidėja stemplės vėžio išsivystymo rizika.

Įprastai stemplės sienelę dengia plokščiasis epitelis. Esant rūgštaus skrandžio turinio patekimui į stemplę, pažeidžiamos normalios ląstelės, kyla uždegimas ir ląstelių nekrozė, formuojasi erozijos. Nuolat kartojantis tokiam procesui, normalus epitelis pakinta (metaplazuoja) į ląsteles, kurios būdingos apatiniam virškinamajam traktui. Manoma, kad taip stemplės epitelis prisitaiko prie nuolatinio dirginimo rūgštimi. Priklausomai nuo pakitimų lygio (įprastinės žarninės ląstelės, nedidelio laipsnio pakitimai, didelio laipsnio pakitimai ir karcinoma), didėja stemplės vėžio rizika.

Dažniausiai serga 55-65 metų amžiaus žmonės. Vyrai du kartus dažniau nei moterys. 8-20% sergančių GERL diagnozuojama Barett'o stemplė, tačiau mirusių žmonių skrodimai parodė, jog dauguma susirgimų yra besimptomiai. Rizika susirgti stemplės adenokarcinoma kasmet padidėja 0,5%. Esant didelio laipsnio ląstelių pakitimui, vėžio išsivystymo rizika padidėja iki 10%. Mirtingumas nuo stemplės adenokarcinomos siekia 85%.

·         Kai kurios studijos parodė, jog rūkymas, alkoholio vartojimas ir nutukimas didina ligos riziką.

·         Gastroezofaginis refliuksas, lydimas diafragmos išvaržos, sumažėjęs apatinio stemplės rauko gebėjimas susitraukti, pailgėjęs rūgšties pasišalinimo iš stemplės laikas ir duodenogastrinis refliuksas (tulžies patekimas į skrandį).

·         Dažnas ir ilgai trunkantis rėmuo.

·         Sutrikęs rijimas.

·         Vėmimas krauju.

·         Skausmas už krūtinkaulio.

·         Sumažėjęs gebėjimas valgyti dėl skausmo ryjant.

Rėmens stiprumas nėra susijęs su Barett'o stemple, tačiau ilgalaikis jo buvimas didina lėtinio uždegimo riziką, kuris ir sąlygoja Barett'o stemplės atsiradimą. Liga diagnozuojama atlikus endoskopinį tyrimą ir ištyrus pažeisto epitelio gabaliuką mikroskopiškai.

·         Kai dvi endoskopijos ir viena biopsija parodo nesant žarninių ląstelių pakitimų, pacientas tyrimus turi kartoti po trijų metų.

·         Esant didelio laipsnio pakitimams, šalinama pažeista stemplės dalis, taikoma endoskopinė gleivinės rezekcija arba destrukcija, gydymas lazeriu.

·         Adenokarcinoma gali būti gydoma chirurgiškai, taikant radioterapiją ar sisteminę chemoterapiją.

·         Fotodinaminė terapija.

·         Nissono fundoaplikacija – operacinis gastroezofaginio refliukso gydymo būdas.

·         Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – trūksta įrodymų apie jų efektyvumą.