Bronchektazės

Bronchektazės – tai lokalizuotas ir negrįžtamas bronchų, stambesnių nei 2 mm, išsiplėtimas, sąlygotas raumeninių ir elastinių bronchų sienelių komponentų silpnumo ar destrukcijos.

Dažniausiai pažeidžiami vidutinio stambumo bronchai. Pažeidimai pasireiškia bronchų sienelių uždegimu, paburkimu, randėjimu ir išopėjimais. Viso to rezultatas – bronchų išsiplėtimas ir neatsparumas pažeidžiantiems veiksniams. Antriniai viso plaučių audinio pažeidimai atsiranda dėl infekcijos ir dažnos obstrukcinės pneumonijos.

Liga gali būti įgimta, tačiau dažniausiai ji įgyjama. Didžiausią riziką sirgti turi 60 - 80 metų moterys. Mažai išsivysčiusiose šalyse, kur yra mažas imunizacijos ir antibiotikų terapijos prieinamumas, serga ir vaikai, ir suaugę. Tuo tarpu aukštos socialekonominės padėties šalyse bronchektazės dažniausiai pasireiškia cistine fibroze sergantiems vaikams.

Bronchektazėms atsirasti svarbūs šie veiksiai:

• Pirminė infekcija: Klebsiella, auksinis stafilokokas, Mycobakterium tuberculiosis ir kitos bakterijos bei virusai
• Gleivių pašalinimo (drenažo) sutrikimas
• Bronchų obstrukcija
• Imuninio atsako sutrikimas
• Aspiracija
• Įgimtos ligos: cistinė fibrozė, pirminė ciliarinė diskinezė, įgimti anatominiai ir jungiamojo audinio defektai, alfa – 1 antitripsino stoka, paveldima policistinė inkstų liga
• Alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė
• Imunodeficitinės būklės
• Autoimuninės ligos
• Toksiniai dujų pažeidimai

Stipraus, dažnai pasikartojančio, uždegimo metu imuninės ląstelės išskiria įvairias medžiagas, kurios pažeidžia raumenines bei elastines bronchų sienelės struktūras, bronchai plečiasi. Sutrikus drenažui, kvėpavimo takai „nebesivalo“, susidaro sąlygos kauptis patogeninėms bakterijoms, kurios vėl sąlygoja uždegimą ir destrukcinio proceso pasikartojimą. Tokiu būdu užsiveda ydingas ratas, nuolat pažeidžiantis bronchų sieneles.

• Kasdienis kosulys, lydimas gausių žalių/geltonų skreplių iš kvėpavimo takų
• Dažnos kvėpavimo takų infekcijos ir dusulys
• Blogas kvapas iš burnos
• Silpnumas, mieguistumas, sumažėjęs fizinis pajėgumas, prakaitavimas. Paūmėjimo metu – karščiavimas
  

Liga diagnozuojama remiantis simptomais bei krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos nuotraukomis, kuriose matomi būdingi plaučių audinio pakitimai.

• Antibiotikų terapija (dažnis priklauso nuo ligos sunkumo)
• Bronchų higiena (drenažą gerinančios fizioterapinės procedūros)
• Brochodiliatatoriai
• Steroidai
• Chirurginiai gydymo metodai (pažeistų sričių šalinimas nesant veiksmingai antibiotikoterapijai)
• Plaučių transplantacija

• Imunizacija nuo tymų, kokliušo, gripo, pneumonijos
• Racionali antibiotikų terapija kvėpavimo takų infekcijų metu
• Bronchų higiena
• Tinkama kūno masė, racionali mityba ir reguliarios specialistų konsultacijos
• Nerūkyti