Ūminė infekcinė liga, kurią sukelia choleros vibrionas. Pasireiškia viduriavimu ir dehidratacija.
Etiologija
Sukėlėjas yra choleros vibrionas, 1,5–40 m kabliuko formos, turintis žiuželį, todėl yra labai judrus. Jis turi temperatūrai atsparų (termostabilų) somatinį O antigeną ir temperatūrai neatsparų (termolabilų) H antigeną. Atsižvelgiant į agliutinaciją skiriami trys vibriono tipai. Dabartiniu metu labiausiai paplitę 01 ir 0139 vibriono tipai ir ElTor choleros vibrionas.
Geografinis paplitimas ir užsikrėtimo būdas
Choleros sukėlėjas plinta labai greitai ir lengvai per vandenį ir sukelia vadinamąsias choleros pandemijas. Nuo 1817 metų pirmosios pandemijos pasaulis dabar pergyvena septintąją šios ligos pandemiją (išplitimą visuose žemynuose), kuri prasidėjo 1960 metais Indonezijoje, vėliau persikėlė į Aziją, Viduriniuosius Rytus, Europą, 1970 metais – į Afriką ir 1991 m. – į Lotynų Ameriką. Nuo 1992 metų choleros vibriono 0139 serotipas ima vyrauti pasaulyje. Jis sukelia pavojingas epidemiologines, nesunkios eigos ligos formas, tad liga greitai plinta. Manoma, kad jis bus 8-osios pandemijos skatinamasis veiksnys.
Žmogus užsikrečia per užterštą šios ligos sukėlėjais vandenį arba maisto produktus. Žarnyne choleros vibrionas gamina ekszotoksiną, kuris sutrikdo vandens ir elektrolitų apykaitą. Plonųjų žarnų sienelių endotelio ląstelės gamina izotoninį skystį, kuris neįsiurbiamas žarnyne. Daug (kartais iki 12–15 litrų) šio skysčio pasišalina su sukėlėjais iš žarnyno ir sukeliamas dehidratacinis sindromas.
Klinikiniai požymiai
Inkubacinis laikotarpis trunka kelias valandas–kelias dienas (3–5 dienas). Ligai prasidedant nebūna prodrominių požymių, viduriuojama, bet nekarščiuojama, išmatos būna formuotos, vėliau – labai vandeningos, 5–10 kartų per parą. Tai vadinamasis choleros enteritas.
Sunkesnė forma – gastroenteritas, viduriuojama iki 20 ir daugiau kartų per parą, išmatos įgauna ryžių nuovirų išvaizdą. Žmogus vemia. Abi šios ligos formos yra pavojingos epidemiologiškai, ypač pirmoji, nes gali būti nediagnozuota.
Cholerinis algidas – sunkiausia ligos forma, pasireiškianti labai ryškia dehidratacija: įkritusios akys, skruostai, oda mėlyna, susiraukšlėjusi, suėmus į raukšlę, ji neatsigauna. Kūno temperatūra iki 35 °C, pulsas silpno pripildymo, mažas kraujospūdis, anurija.
Netipiškos choleros formos yra „sausoji cholera“ – nevemiama ir neviduriuojama, bei žaibiška ligos forma.
Diagnostika
Tiriamoji medžiaga yra ligonio vėmalai, išmatos, kartais – sekcinė medžiaga. Iš pradžių sukėlėjo ieškoma tiriant tepinėlį. Į šarmines terpes daromas išmatų pasėlis. Nustatomas jo serotipas, atsižvelgiant į agliutinacijos reakciją su savitaisiais antikūnais tamsiajame regėjimo lauke, imunofluorescencinė mikroskopija.
Gydymas
Pagrindinis gydymas yra patogenezinis – rehidratacija. Jei yra I– II° dehidratacija, duodama gerti gliukozės ir elektrolitų tirpalų (orotilio, rehidrono), atsižvelgiant į dehidratacijos laipsnį ir paciento kūno masę.
Esant III–IV° dehidratacijai, į veną lašinama elektrolitų trisolio (I Filipso) arba disolio (II Filipso) tirpalų, iš pradžių dideliu greičiu, srovele. Rezultatas pastebimas jau po 25–30 min., jei pradeda atsigauti pulsas ir didėti kraujospūdis. Dažniausiai ligonio būklė pagerėja per 4–6 val. po švirkščiamosios (intraveninės) infuzijos pradžios. Sukėlėjui sunaikinti skiriama po 200 mg doksiciklino per parą arba fluorochinolonų (gydymo trukmė 3 dienos). Infuzijos į veną nutraukiamos, kai nustojama vemti ir viduriuoti ir visiškai sunormalėja homeostazė.
Profilaktika
Svarbiausia socialinės ekonominės ir higienos priemonės. Iš jų – kokybiškas geriamojo vandens tiekimas gyventojams, ligonių izoliacija ir gydymas, dezinfekcinės priemonės ligos židinyje. Vartojama geriamoji užmuštų vibrionų vakcina, suaugusiesiems ir vaikams nuo 2 metų, kurios veiksmingumas per pirmuosius 6 mėn. siekia 85 %, o per trejus metus sumažėja iki 51 % (žr. priedus). Ji neveiksminga vaikams iki 5 metų. Kuriamos veiksmingesnės choleros vakcinos, nes jų paveikumas iki šiol nėra didelis.
Svarbu žinoti:
- Cholera yra ūminė viduriavimą sukelianti infekcinė liga, kurios7-oji pandemija tęsiasi nuo 1960 metų.
- Ligos sukėlėjas yra vibrionas, užsikrečiama per užkrėstą sukėlėjaisvandenį arba maisto produktus.
- Ligos formos yra įvairios: nuo lengvų viduriavimo priepuolių iki sunkios algidinės ligos formos, sukeltos didelės organizmo dehidratacijos.
- Ligos sukėlėjas nustatomas mikroskopu tepinėlyje arba auginant kultūrą.
- Choleros gydymo principas yra rehidratacija. Atsižvelgiant į ligos sunkumą – geriamųjų ar švirkščiamųjų druskų ir elektrolitų tirpalais.
- Ligos profilaktika – svarbu laiduoti geriamojo vandens kokybę. Sukurta geriamoji vakcina yra nelabai veiksminga.
Alvydas Laiškonis, iš knygos "Tropinės ir keliautojų ligos", Kaunas 2009