Disleksijai, dar vadinamai skaitymo sutrikimu, būdingas sunkumas skaityti, nesusijęs su bendruoju intelektu. Įvairiems žmonėms sutrikimas pasireiškia skirtingu mastu. Jiems gali būti sudėtinga skaityti paraidžiui, skaityti greitai, rašyti žodžius, tarti žodžius mintyse, tarti skaitant balsu bei suvokti, kai skaito kitas. Dažnai problemos pirmiausia pastebimos mokykloje. Kai anksčiau gebėjęs skaityti asmuo staiga nebegeba to daryti – toks sutrikimas vadinamas aleksija. Šie sutrikimai nevalingi, nesąmoningi, jais sergantys žmonės mokytis trokšta ne mažiau nei kiti.
Manoma, kad disleksijos atsiradimui įtakos turi tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Kai kuriais atvejais sutrikimas būna paplitęs atskirose šeimose. Dažnai pasitaiko asmenims, kuriems diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromas (angl. ADHD), pastarieji patiria tokius pačius sunkumus ir su skaičiais. Skaitymo sutrikimas gali pasireikšti ir suaugusiam žmogui, patyrusiam galvos smegenų traumą, insultą ar sergančiam demencija. Pakitimus lemia kalbos suvokimo problemos smegenyse. Disleksija diagnozuojama atliekant atminties, skaitymo paraidžiui, regėjimo bei skaitymo įgūdžių patikrinimus. Šis sutrikimas nesusijęs su prastu skaitymu, kai asmuo buvo nepakankamai mokomas; nesusijęs ir su klausos ar regos sutrikimais.
Gydymas vykdomas pritaikant tam tikras mokymo metodikas, atitinkančias asmens poreikius. Negydant pagrindinės priežasties, simptomų pasireiškimo sunkumas gali nemažėti. Į regėjimą orientuotas gydymas nėra veiksmingas. Disleksija – dažniausiai pasitaikantis mokymosi sutrikimas, paliečiantis 3–7 proc. visos populiacijos; vis dėlto net iki 20 proc. žmonių gali patirti tam tikro sunkumo skaitymo sutrikimo simptomus. Disleksija dažniau diagnozuojama vyrams, tačiau teigiama, kad sutrikimas pasireiškia apylygiai tiek moterims, tiek vyrams. Pasitaiko visame pasaulyje. Kartais manoma, kad būtų geriausia, jei disleksija būtų laikoma kitokiu mokymosi būdu kartu su visais su tuo susijusiais teigiamais ir neigiamais aspektais.
Klasifikacija
Manoma, kad disleksiją sukelia dvi priežastys: viena jų susijusi su kalbos suvokimu, kita – su vaizdo. Liga laikoma kognityviniu sutrikimu, nesusijusiu su intelekto negaliomis. Vis dėlto dėl šio sutrikimo dažnai kyla emocinių, psichologinių problemų. Kai kurios disleksijos apibrėžtys yra aprašomojo pobūdžio, o kitos pateikia ir priežastis. Pastarosiose įvardijamos skaitymo įgūdžių atmainos ir jų stoka, skirtingų priežasčių nulemti sunkumai, t. y. disleksija nėra suvokiama kaip viena būklė. Nacionalinio neurologinių sutrikimų ir insulto instituto pateikiamoje apibrėžtyje disleksija apibūdinama kaip „skaitymo paraidžiui, fonologinio garsų suvokimo (garsų valdymo) arba greitojo vizualinio ir verbalinio atsako sutrikimas“. Britų disleksijos asociacijos apibrėžtis disleksiją apibūdina kaip „mokymosi sutrikimą, kuris pirmiausia paveikia tikslaus, sklandaus žodžių skaitymo bei skaitymo paraidžiui įgūdžius“, ji apibrėžiama kaip „fonologinio suvokimo, verbalinės atminties ir verbalinio supratimo bei žodžių valdymo greičio sutrikimas“.
Įgytos disleksijos, arba aleksijos, priežastis gali būti smegenų pažeidimas dėl įvykusio insulto ar atrofijos. Aleksija yra keleto formų: grynoji aleksija, paviršinė disleksija, semantinė disleksija, fonologinė disleksija ir gilioji disleksija.
Apibrėžtis
Apibrėžiant disleksiją esama tam tikrų nevienodumų. Kai kas, pvz., JAV nacionalinis sveikatos mokslų institutas, ją apibrėžia išskirtinai kaip mokymosi sutrikimą. Kiti vis dėlto sunkumą skaityti apibrėžia kaip paprasčiausią negebėjimą skaityti normalaus intelekto kontekste, ir išskiria vystymosi disleksiją (mokymosi sutrikimą) bei įgytą disleksiją (gebėjimo skaityti praradimas dėl smegenų pažeidimo). ICD 10 – plačiai pasaulyje naudojamame medicinos diagnostikos žinyne – „vystymosi disleksija“ (81.0) ir „disleksija ir aleksija“ (48.0) yra atskiros diagnozės. JAV naudojamame Psichiatrijos diagnostikos žinyne DSM 5 nėra atskiros disleksijos apibrėžties, toks sprendimas grindžiamas teiginiu, kad „daugybė disleksijos ir diskalkulijos apibrėžimų nebuvo naudingi identifikuojant sutrikimą ar formuluojant diagnostinius kriterijus“. Todėl žinyne disleksija įtraukta į mokymosi sutrikimų kategoriją.
Požymiai bei simptomai
Su disleksijos diagnoze siejami ankstyvojoje vaikystėje pasireiškiantys simptomai: vėlyvas kalbėjimas, sunkumai skiriant kairę ir dešinę, nusakant kryptį, taip pat kai vaiko dėmesį nesunkiai atitraukia aplinkos garsai. Raidžių ar žodžių apvertimas bei veidrodinis rašymas kartais taip pat pasireiškia žmonėms, sergantiems disleksija, tačiau tai nėra laikoma pagrindiniu sutrikimo požymiu.
Disleksija bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) dažnai pasireiškia kartu, apie 15 proc. disleksija sergančių žmonių taip pat būdingas ir minėtas sutrikimas, 35 proc. aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančių pacientų taip pat diagnozuojama disleksija.
Mokyklinio amžiaus vaikams, kuriems diagnozuota disleksija, gali būti sunku nustatyti besirimuojančius žodžius ar kurti rimą, taip pat suskaičiuoti, kiek žodyje raidžių – tai priklauso nuo fonologinio suvokimo. Jiems taip pat gali būti sunku dalyti žodį į atskirus garsus, jie gali painioti garsus tardami žodžius, tai reiškia, kad jų foneminis suvokimas prastesnis. Sunkumai surandant tinkamą žodį ar pavadinant daiktus taip pat siejami su disleksija. Žmonės, kuriems diagnozuotas disleksijos sutrikimas, dažnai daro daug rašybos klaidų, šis reiškinys kartais vadinamas disortografija arba disgrafija, tai priklauso nuo ortografinio kodavimo.
Šios problemos taip pat tęsiasi paauglystės metais, neišnyksta net ir suaugus. Pacientams gali būti sunkiau perpasakoti, prisiminti, skaityti balsu ar mokytis užsienio kalbų. Disleksija sergantys suaugusieji dažnai skaitydami gerai suvokia tekstą, tačiau skaito lėčiau nei tie, kurie neserga disleksija, prasčiau geba tikrinti rašybą ar skaityti prasmės neturinčius žodžius – taip nustatomas fonologinis suvokimas.
Dažnai pasitaikantis mitas apie disleksiją – neva pagrindinis šio sutrikimo požymis yra skaitymas, raidžių ir žodžių rašymas atbulomis, tačiau tai būdinga daugybei besimokančių skaityti ir rašyti vaikų.
Kalba
Kalbos ortografijos sudėtingumas tiesiogiai lemia mokymosi skaityti ta kalba sudėtingumą. Anglų ir prancūzų kalbos pasižymi palyginti sudėtinga fonemų rašyba lotyniškos abėcėlės rašybos sistemoje, apima sudėtingas struktūras, įtraukiančias rašybos modelius keliais lygmenimis: raidės ir garso atitikties, raidžių ir morfemų. Tokioms kalboms kaip ispanų, italų ir suomių būdinga alfabetinė rašyba, kai iš esmės raidė ir garsas sutampa – tai vadinama sekliąja rašyba. Asmenims, kuriems diagnozuotas disleksijos sutrikimas, tokias kalbas mokytis lengviau. Logografinė rašybos sistema – kinų rašmenys – pasižymi plačiu simbolių naudojimu, tai sukelia daug problemų tokios kalbos besimokantiems nuo disleksijos kenčiantiems žmonėms.
Susijusios būklės
Disleksija dažnai pasireiškia kartu su kitais mokymosi sutrikimais, tačiau nėra aišku, ar pastariesiems būdingos tos pačios neurologinės priežastys. Kiti su disleksija siejami sutrikimai:
- Disgrafija – sutrikimas, pirmiausia pasireiškiantis rašybos ar teksto rinkimo sunkumais, tačiau kai kuriais atvejais siejamas su akies ir rankos koordinacijos bei nukreipimo arba eiliškumo procesų, tokių kaip mazgų rišimas ar pasikartojančių užduočių atlikimas, problemomis. Disleksijos atveju disgrafija dažnai yra daugiaveiksnė, dėl sutrikusio raidžių rašymo automatizmo, organizacinių bei detalizavimo sunkumų, taip pat dėl sutrikusio vaizdinio žodžių formavimo sunkiau susidaryti žodžių vaizdinius, reikalingus rašant.
- Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – buvo užfiksuotas reikšmingas šio sutrikimo ir skaitymo sutrikimo, t. y. disleksijos, kaip gretutinės ligos laipsnis. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas pasireiškia 12–24 proc. visų disleksijos atvejų.
- Girdimojo suvokimo sutrikimas – klausos negalia, paveikianti gebėjimą apdoroti girdimąją informaciją. Tai gali lemti girdimosios atminties bei girdimojo eiliškumo susidarymo problemas. Daugybė disleksija sergančių žmonių būdingi ir girdimosios informacijos apdorojimo sunkumai. Siekdami kompensuoti šį sutrikimą, pacientai gali susikurti savo logografinius ženklus. Kai kurie tyrimai rodo, kad girdimojo suvokimo įgūdžių trūkumas gali būti pagrindinis disleksijos veiksnys.
- Koordinacijos sutrikimas – neurologinė būklė, kuriai pasireiškus gerokai sudėtingiau atlikti kasdienius veiksmus, susijusius su pusiausvyra, gera smulkiųjų raumenų grupių funkcija, kinestetine koordinacija, taip pat būdingi sunkumai valdant kalbos garsus, trumpalaikės atminties problemos, sutrikęs struktūravimas.
Priežastys
Smegenų momeninė skiltis – (aukštos kokybės vaizdo paveikslėlis) kai kurių disleksija sergančių žmonių smegenyse fiksuojamas mažesnis šios smegenų dalies aktyvumas.
Tyrėjai disleksijos neurobiologinio pagrindo ieško nuo pat 1881 m., kai pirmą kartą buvo nustatyta būklė. Kai kurie tyrėjai, pavyzdžiui, dažną nuo disleksijos sutrikimo kenčiančių žmonių problemą – negebėjimą aiškiai matyti raidžių – bandė sieti su sutrikusiu regos nervo ląstelių vystymusi.
Neuroanatomija
Šiuolaikiniai neurovizualiniai tyrimai, tokie kaip funkcinis magnetinis rezonansas (fMRI) ir pozitronų emisijos tomografija (PET), rodo sąsajas tarp funkcinių ir struktūrinių smegenų pakitimų, būdingų vaikams, kurie patiria skaitymo sutrikimų. Kai kurių disleksijos sutrikimu sergančių žmonių smegenyse fiksuojamas mažesnis kairiojo smegenų pusrutulio, susijusio su skaitymu, t. y. priešcentrinės vagos (angl. inferior frontal gyrus), smilkininės vagos skilties viršutinio šoninio paviršiaus apatinio vingio (angl. inferior parietal lobule), viduriniosios (maitina kaktinės, momeninės bei smilkininės smegenų skilčių dalį) bei smilkininės skilties žievės (angl. the middle and ventral temporal cortex), aktyvumas. Pastarąjį dešimtmetį kalbai tirti skirti smegenų aktyvumo tyrimai, naudojant PET, buvo tikras perversmas mėginant suvokti neurologinį kalbos pagrindą. Buvo pasiūlytas nervinis vizualaus žodyno bei verbalinės trumpalaikės atminties komponentų susidarymo pagrindas, padarytos išvados, kad stebimos nervinės vystymosi disleksijos apraiškos priklauso nuo konkrečios užduoties (pvz., kad yra funkcinės, o ne struktūrinės). Disleksija sergančių asmenų magnetinio rezonanso tyrimai pateikia svarbių duomenų, rodančių interaktyvų smegenėlių ir smegenų žievės, taip pat kitų smegenų struktūrų vaidmenį.
Remiantis smegenėlių teorija disleksijos priežastims nustatyti, procesą, kurio metu liežuvis ir veido raumenys sudaro žodžius, veikia smegenėlių kontroliuojamo raumens judėjimo sutrikimas, dėl to sutrinka skaitymo sklandumas – tai būdinga nuo disleksijos sutrikimo kenčiantiems žmonėms. Smegenėlės taip pat susijusios su kai kurių veiksmų, tokių kaip skaitymas, automatizmu. Faktas, kad kai kurie nuo disleksijos sutrikimo kenčiantys vaikai taip pat kenčia nuo motorikos ir pusiausvyros sutrikimų, buvo pasitelkiamas siekiant įrodyti smegenėlių vaidmenį skaitymo sutrikimo procesuose. Vis dėlto kontroliuojami moksliniai tyrimai smegenėlių teorijos neparemia.
Genetika
Potencialių genetinių disleksijos priežasčių buvo ieškoma tyrinėjant disleksija sirgusių žmonių smegenis po autopsijos. Pastebėti anatominiai tokių smegenų kalbos centrų skirtumai: mikroskopiniai žievės apsigimimai, žinomi kaip ektopijos, rečiau – kraujagyslių mikroapsigimimai ir netaisyklingai susiformavęs smegenų vingis. Anksčiau cituoti tyrimai bei kiti mokslininkai nurodo, kad žievės vystymosi sutrikimas, tikėtina, pasireiškia anksčiau arba šeštą vaisiaus smegenų vystymosi mėnesį, tai ir nulemia šiuos nukrypimus. Sutrikusi nuo disleksijos kenčiančių žmonių ląstelių gamyba buvo užfiksuota ir su kalba nesusijusiose cerebrinėse galvos smegenų ir požievinėse smegenų struktūrose. Su disleksija siejami keli genai: DCDC2 ir KIAA0319 6 chromosomoje ir DYX1C1 15 chromosomoje.
Genų ir aplinkos sąveika
Genų bei aplinkos sąveikos poveikis skaitymo sutrikimams buvo aktyviai analizuojamas tiriant dvynius, šių tyrimų metu buvo nustatytos variantiškumo proporcijos, siejamos su asmens aplinka, ir proporcijos, siejamos su genais. Tokius aplinkos veiksnius kaip tėvų išsilavinimas bei mokytojo kompetencija analizuojantys tyrimai nustatė, kad genetika didesnę įtaką daro palaikančioje aplinkoje – kur kas didesnę nei prastesnėje aplinkoje. Vis dėlto ne tokioje optimalioje aplinkoje susidarančios sąlygos gali paveikti taip, kad padarinių variantiškumą labiau veiks genetiniai rizikos veiksniai, nes aplinkos rizikos veiksnių vaidmuo buvo sumažintas. Nors aplinka ir atlieka svarbų vaidmenį mokantis ir prisimenant dalykus, tikėtina, kad epigenetinės modifikacijos labai veikia gebėjimą skaityti. Epigenetiniams procesams analizuoti pasitelkiami gyvūnų tyrimai, genų raiškos priemonės bei žmogaus genų periferijos metilinimo procesai; abiejų rūšių tyrimams taikomi dideli apribojimai analizuojant rezultatus, kad būtų galima juos taikyti žmogaus smegenims.
Mechanizmai
Dviejų krypčių skaitymo balsu teorija pirmą kartą aprašyta aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Ši teorija teigia, kad su skaitymu balsu susiję atskiri intelektiniai mechanizmai arba kognityvinės trajektorijos. Vienas mechanizmas – leksinė (žodinė) trajektorija, kryptis – tai toks procesas, kurio metu patyrę skaitytojai geba atpažinti žinomus žodžius vien į juos pažvelgę, t. y. žvilgtelėjimo į „žodyną“ procedūros metu. Kitas mechanizmas – neleksinė (nežodinė) trajektorija, kryptis – tai procesas, kurio metu skaitytojas geba ištarti parašytą žodį. Tai atliekama nustatant žodžio sudedamąsias dalis (raides, fonemas, grafemas) ir pritaikant žinias, kaip šios dalys jungiasi viena su kita, pavyzdžiui, kaip kartu skamba greta esančių raidžių grandinė. Dviejų krypčių sistema gali paaiškinti skirtingo disleksijos laipsnio pasireiškimą skirtingose kalbose (pavyzdžiui, ispanų kalbos priklausomybė nuo fonologinių taisyklių lemia tai, kad ispanų vaikai, palyginti su anglakalbiais, geriau geba skaityti ne žodžius, o tekstus).
Disleksijos sutrikimas nėra nulemtas genų mutacijos; tiesą sakant, pasirodo, tai susiję su bendru keleto genų poveikiu. Kognityvinių problemų, siejamų su kitais sutrikimais, tyrimai padeda geriau suvokti genotipo ir fenotipo sąsajas su disleksija. Neurofiziologinės bei vizualinių tyrimų procedūros taikomos siekiant išaiškinti fenotipines disleksija sergančių asmenų ypatybes ir taip nustatyti tam tikrų genų poveikį.
Diagnozavimas
Yra tyrimų, kurie leidžia nustatyti, ar esama didelės tikimybės, kad žmogus serga disleksija. Jei diagnostinis tyrimas parodo, kad žmogui gali pasireikšti disleksijos sutrikimas, tada dažnai taikomas įvairiapusis diagnostinis vertinimas, siekiant nustatyti sutrikimo mastą ir prigimtį. Tyrimus gali atlikti mokytojas arba kompiuteris. Kai kurių tyrimų rezultatai rodo, kokią mokymo metodiką pasirinkti.
Centrinė disleksija
Centrinę disleksiją sudaro paviršinė, semantinė, fonologinė ir gilioji disleksijos. ICD-10 žinynas perklasifikavo, kaip anksčiau buvo skiriamos disleksijos (315.02 ICD-9 klasifikacijoje) į vieną klasifikaciją R48.0. Terminai taikomi vystymosi ir paveldimai disleksijai, taip pat vystymosi ir paveldimai afazijai, pastarieji laikomi sinonimais.
Paviršinė disleksija
Paviršinės disleksijos atveju įprastos tarties žodžiai (kai tartis atitinka rašybą) perskaitomi tiksliau nei neįprastos tarties žodžiai. Homofonų nustatymo sunkumas – diagnozavimo būdas, naudojamas tam tikroms paviršinės disleksijos formoms atskirti. Įgyta paviršinė disleksija pasireiškia, kai anksčiau raštingas žmogus patiria smegenų pažeidimą, kuris lemia tarimo sunkumus. Šie sunkumai nurodo esant žodinės trajektorijos pakenkimą.
Fonologinė disleksija
Motorinis Broko centras – (šoninis vaizdas) nuo disleksijos sutrikimo kenčiantys žmonės pernelyg intensyviai naudojasi šia sritimi, ji siejama su kalba.
Pagrindinis straipsnis: „Fonologinė disleksija“
Esant fonologinei disleksijai, pacientai geba perskaityti žinomus žodžius, tačiau patiria sunkumų skaitydami nežinomus, t. y. sukurtus netikrus, pseudožodžius. Fonologinė disleksija siejama su smegenų dalių, aprūpinamų krauju per centrinę cerebrinę arteriją, pažeidimais. Viršutinė smilkininė skiltis dažnai irgi susijusi. Be to, disleksija sergantys asmenys šitai kompensuoja pernelyg intensyviai naudodamiesi priekine smegenų sritimi, vadinama Broko centru. Tai siejama su kai kuriais kalbos aspektais. Lindamudo fonemų sekos programa (angl. The Lindamood Phoneme Sequencing Program (LiPS)) naudojama fonologinei disleksijai gydyti. Ši sistema pagrįsta trijų krypčių sensorinio grįžtamojo ryšio procesu, kurio metu naudojami garsiniai, regos ir oraliniai, burnos aparato, įgūdžiai, siekiant išmokyti atpažinti žodžius ir jų sandarą. Trijų pacientų imties tyrimo metu buvo nustatytas reikšmingas rašybos ir gebėjimo skaityti pagerėjimas, naudojant LiPS.
Gilioji disleksija
Giliąja disleksija sergantys pacientai patiria tiek semantinės paraleksijos (paradisleksijos), tiek fonologinės disleksijos simptomų, kurie lemia tai, kad žmogus perskaito žodį ir pasako susijusią jo reikšmę vietoj tikrosios. Gilioji disleksija siejama su aiškiais fonologinio suvokimo sutrikimais. Pastarąją sukelia didelės apimties smegenų pažeidimai, dažnai susiję su kairiuoju smegenų pusrutuliu. Nepertraukiama hipotezių seka liudija, kad gilioji disleksija susiformuoja iš fonologinės.
Periferinė disleksija
Periferinė disleksija apibūdinama kaip paveikianti regimąją raidžių analizę, tai lemia smegenų pažeidimai. Hemianopsija – regimojo lauko netekimas vertikalios vidurio linijos kairėje / dešinėje – siejama su šia būkle.
Grynoji disleksija
Grynoji, arba fonologinio pagrindo, disleksija dar žinoma kaip agnostinė – tai disleksija be agrafijos ir visiško žodinio aklumo, atsiranda dėl sunkumo atpažinti parašytas raidžių sekas (tokias kaip žodžiai) arba kartais net pavienes raides. Grynoji disleksija tarimo, rašymo stiliaus, kalbos ar suvokimo nepaveikia. Grynąją disleksiją sukelia smegenų srities, susijusios su vizualine žodžių sandara, pažeidimai. Pastarąją sudaro kairiojo šoninio pakaušio vagelės, ji suaktyvinama skaitant. Šios dalies pažeidimas sutrikdo perdavimą tarp regėjimo žievės ir kairiojo kampinio vingio. Dar ją gali sukelti pakaušio skilties ar didžiosios jungties pažeidimai. Dažniausiai būdinga ir dešiniosios regos lauko pusės homoniminė hemianopsija. Grynoji disleksija gydoma daugybę kartų skaitant tą patį (angl. Multiple oral re-reading (MOR)). Ši technika paremta vaizdo apdorojimu iš viršaus į apačią. Pacientai tekstus turi skaityti nustatytą skaičių kartų arba kol skaitymo greitis ir tikslumas viršija anksčiau buvusį.
Hemianopsinė disleksija
Dažnai laikoma, kad hemianopsinę disleksiją sukelia regos lauko praradimas dėl pirminės regos žievės pažeidimo. Pacientai gali skųstis neįprastai lėtu skaitymu, tačiau atskirus žodžius jie geba perskaityti įprastai. Tai labiausiai paplitusi periferinės aleksijos forma, esama daugybės veiksmingo jos gydymo įrodymų.
Nepaisymo disleksija
Nepaisymo disleksijos atveju skaitant praleidžiamos kai kurios raidės, dažniausiai žodžio pradžioje ar kairiojoje žodžio pusėje. Ši aleksijos atmaina siejama su dešiniosios momeninės skilties pažeidimais. Įrodyta, kad prizminių akinių naudojimas gerokai sušvelnina šią būklę.
Dėmesio disleksija
Žmonės, kurie kenčia nuo dėmesio disleksijos, skundžiasi, kad raidės tarytum susispiečia ar migruoja, kartais dviejų žodžių elementai susilieja į vieną. Pacientai geriau skaito, kai žodžiai pateikiami atskirai, o ne prie kitų žodžių ar raidžių. Galima naudoti didelius didinamuosius stiklus, tada ne taip susilieja greta esantys žodžiai. Vis dėlto iki 2014 m. nebuvo publikuota jokių tyrimų apie šių ar kitų kairiosios momeninės skilties sindromų gydymą.
Kaip tai įveikti?
Taikant kompensuojančias priemones ir gydymą bei teikiant edukacinę paramą, nuo disleksijos kenčiantys asmenys gali išmokti skaityti ir rašyti. Esama metodikų bei priemonių, padedančių susidoroti su sutrikimo simptomais arba juos sušvelninti. Vien pašalinus stresą ir nerimą kartais galima pagerinti skaitymo raiškumą. Esminis disleksijos gydymo naudojant abėcėlines rašymo sistemas tikslas – pagerinti vaiko grafemų (raidžių) ir fonemų (garsų) sąsajos suvokimą bei susieti tai su skaitymu ir rašymu, mokant garsų jungimo į žodžius. Nustatyta, kad papildomas mokymas, susitelkiant į skaitymą ir rašymą, duoda tvaresnius rezultatus nei vien fonologinės treniruotės. Ankstyvoji intervencija, atliekama, kai smegenų kalbos centrai vis dar vystosi, yra sėkmingiausia priemonė mažinant ilgalaikį disleksijos poveikį. Esama įrodymų, kad specialiai sukurti šriftai gali palengvinti disleksijos simptomus. Šie šriftai, įskaitant „Dyslexie“, „OpenDyslexic“ ir „Lexia Readable“, buvo sukurti atsižvelgiant į tai, kad daugybė lotyniškos abėcėlės raidžių yra vizualiai panašios ir tai gali klaidinti disleksija sergančius asmenis. „Dyslexie“ ir „OpenDyslexic“ šriftai pabrėžia kiekvienos raidės išskirtinumą, kad jas būtų lengviau atpažinti. Šrifto dizainas gali daryti poveikį visų skaitančių žmonių, ne tik disleksija sergančių pacientų, skaitymui, skaitymo laikui ir įskaitomumui.
Buvo atlikta daugybė disleksijos gydymo tyrimų. Vienos metaanalizės metu nustatyta, kad gydymas padėjo atkurti funkciją.