Tai yra grupė plokščiųjų kirmėlių sukeltų ligų, kurios pažeidžia tulžies takus, virškinamąjį kanalą arba bronchus. Dažniausiai ligą sukelia Fasciola hepatica.
1. Distomatozė, sukelta Fasciola hepatica
Etiologija
Fasciola hepatica yra hermafroditinė plokščioji kirmėlė, lapo formos, 2–3 cm ilgio, ir 1 cm pločio, turinti 2 siurbtukus, kuriais ji tvirtinasi prie tulžies takų epitelio.
Geografinis paplitimas ir užsikrėtimo būdas
Šis parazitas išplitęs visame pasaulyje. Labai daug jo randama Egipte, Irane, Argentinoje. Suaugęs parazitas būna daugelio žinduolių, ypač avių ir jaučių, intrahepatinis arba ekstrahepatinis įnamis. Jų kiaušinėliai išskiriami su išmatomis, išorės aplinkoje virsta miracidija.
Pastarąją praryja tarpinis šeimininkas – moliuskas Galba Truncatula, gyvenantis šiltuose vandenyse. Žmogus užsikrečia valgydamas užkrėstus kirmėlės lervomis augalus, augančius paupiuose. Žmogaus organizme lervos netenka apvalkalėlio, patenka į dvylikapirštę žarną, praduria jos sienelę ir kepenų kapsulę. Vėliau jos apsistoja tulžies latakuose ir subręsta per 3 mėnesius po užsikrėtimo. Žmogaus organizme kirmėlės gyvena 3–5 metus. Apsikrėtimas šia liga būna sezoninis, dažnai grupinis.
Klinikiniai požymiai
Praėjus 4 savaitėms po užsikrėtimo atsiranda bendras silpnumas, raumenų skausmai ir virškinamojo kanalo sutrikimai. Kartu būna ūminio hepatito požymių: skausmai po dešiniuoju šonkaulių lanku, čiuopiamos padidėjusios kepenys, kartais gelta, sulysimas. Galimi alerginiai požymiai: urtikarinis bėrimas, ryškus dermografizmas, niežulys. Negydant per 2–3 mėn. šie simptomai praeina, bet lieka angiocholito, cholecistito požymiai arba net kepenų dieglių, colica hepatica, simptomai. Kartais kepenų dieglių, colica hepatica, būna pirmasis ligos požymis, jei yra besimptomė ligos pradžia. Kai kada ši liga imituoja kepenų vėžį ar kepenų pūlinį.
Diagnostika
Esant ūminei ligos fazei reikia atkreipti dėmesį į leukocitozę (15–20 × 109), ryškią eozinofiliją, pagreitėjusį ENG, padidėjusį CRB, bei kepenų citolizę atspindintį transaminazių kiekio didėjimą. Diagnozė pagrindžiama savitųjų antikūnų nustatymu ELISA, hemagliutinacijos slopinimo arba imunoelektroforezės būdais. Pirmaisiais trimis mėnesiais po užsikrėtimo kirminų kiaušinėlių nebūna.
Vėlyvoje ligos fazėje eozinofilija būna maža. Patyręs parazitologas išmatose gali nustatyti kirmėlių kiaušinėlių, kurių būna labai mažai. Diagnozė pagrindžiama serologinėmis reakcijomis, kurios laikui bėgant būna vis mažiau informatyvios. Kartais atliekamas rentgenologinis pilvo tyrimas (neparengus paciento), jei matomas ryškiai pakilęs dešinysis diafragmos kupolas, kartais dešinėje pusėje – pleuritas.
Kepenų echoskopijos arba kompiuterinės tomografijos tyrimo metu išryškėja hipodensinės sritys kepenų parenchimoje.
Gydymas
Vienintelis vaistas yra triklabendazolis (Egaten). Jo dozė yra 10 mg/kg vieną kartą, valgant. Kartais gydymą reikia pakartoti. Jis gerai pakeliamas, bet gali sukelti šalutinius poveikius (kepenų skausmus žūvant parazitams) arba alerginius požymius. Tada tikslinga gydymą papildyti antispazmotikais ir antialerginiais vaistais.
Profilaktika
Vengti žaliųjų daržovių salotų, pagamintų endeminėse zonose. Neužmiršti, kad plaunant daržoves, parazitų lervos gali likti prikibusios prie jų.
2. Kitos distomatozės (kepenų, žarnų ir plaučių)
Jomis galima užsikrėsti keliaujant po Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalis, suvalgius užterštų parazitų lervomis žaliųjų daržovių.
Kepenų distomatozė
Jas sukelia Opistorchea šeimos sukėlėjai – O. viverrini, O. felineus ir Clonorchis sinensis. Nurodyti sukėlėjai paplitę Kinijoje, Indokinijoje, Laose, Vietname, Tailande ir Mianmare. Jų rezervuaras yra užsikrėtę žmonės ir katės. Tarpiniai šeimininkai – šiltųjų vandenų moliuskas Bitynia, kuris būna užkrėtęs žuvis (karpius, lašišas ir kt.). Žmogus užsikrečia suvalgęs žalios, džiovintos arba per mažai iškeptos žuvies.
Diagnozė nustatoma ligonio išmatose radus kirminų kiaušinėlių. Juos lengva nustatyti. Gydoma prasikvanteliu (Biltricide) po 75 mg/kg, trukmė – 2 dienos. Valgant egzotiškus patiekalus iš skruzdėlių, galima užsikrėsti dikrocelioze (sukėlėjas Dicrocoelium dendriticum). Šis sukėlėjas parazituoja ir avių kepenyse, todėl patartina atsargiai skanauti egzotiškus patiekalus, pagamintus iš avių kepenų.
Plaučių distomatozė (paragonimozė)
Sukėlėjas – parazitas, Paragonimus šeimos atstovas. Užsikrečiama valgant tarpinius parazito šeimininkus, kurie yra termiškai neparuošti: krabus arba krevetes. Liga panaši į tuberkuliozę, dažnai pasireiškia kraujavimu iš plaučių.
Žarnų distomatozė
Sukėlėjai – Metagonimus yokogawai, Heterophytes heterophytes, Fasciolopsis buski ir kt. žarnyne parazituodami sukėlėjai sukelia tam tikrus dispepsinius požymius. Liga nustatoma Azijoje ir Afrikoje, dažnai – Egipte.
Svarbu žinoti:
- Fascioliozė yra helmintų sukeliama liga, kuria galima užsikrėsti valgant žaliąsias daržoves. Dažnai būna grupiniai protrūkiai.
- Ligos simptomai susiję su transhepatiniu kirmėles migravimu ligos pradžioje ir uždegiminiais tulžies latakų pažeidimo požymiais vėlyvąją stadiją.
- Dažniausiai pirmasis ligos požymis yra ryški eozinofilija.
- Ligos pradžioje (iki 3 mėn.) diagnozę pagrindžia serologiniai tyrimai, vėliau – sukėlėjo kiaušinėlių nustatymas išmatose.
- Gydomas triklabendazoliu (Egaten).
- Gali būti plaučių, kepenų, žarnų ir kitos distomatozės, paplitusios Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.
Alvydas Laiškonis "Tropinės ir keliautojų ligos", Kaunas, 2009