K. Simanauskas
Dusulys apibrėžiamas kaip pasunkėjusio kvėpavimo arba kvėpavimo diskomforto jutimas. Dažniausiai žmogus gali jausti dusulį didesnio fizinio krūvio metu, bet pailsėjus dusulys išnyksta. Dusulį sukelia daugelis ligų, bet 95 proc. atvejų dusulys pasireiškia dėl kardiovaskulinių priežasčių (širdies nepakankamumo), kvėpavimo organų ligų (LOPL, astmos, intersticinės plaučių ligos), psichogeninių faktorių (nerimo), nutukimo ar blogos fizinės būklės. Dusulio priežasties nustatymas palengvėja suklasifikuojant dusulį į ūmų, pasikartojantį ir lėtinį (1 lentelė).
dusulys.bmp" />
Simptomai
Nustatant dusulio priežastis, reikia kritiškai įvertinti ligonio simptomus, dusulio trukmę, atidžiai išsiaiškinti dusulį sukeliančius ar sustiprinančius veiksnius. Dusulys gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- ortopnėja arba dusulys, atsirandantis gulint ant nugaros – būdingas sergant širdies nepakankamumu, rečiau dėl abipusio diafragmos paralyžiaus; ortopnėjos metu dusulys sumažėja atsisėdus arba atsistojus;
- trepopnėja arba dusulys, atsirandantis gulint ant šono – dažniausiai atsiranda širdies nepakankamumo atveju;
- platipnėja arba dusulys, pasireiškiantis esant vertikaliai kūno padėčiai (stovint arba sėdint)
– toks dusulys sumažėja atsigulus; platipnėja dažniausiai susijusi su intrakardiniais ir intrapulmoniniais šuntais bei krūtinės raumenų neuroraumeninėmis ligomis.
Ištyrimas
Jei ligonis dusulio metu gali atsakinėti į klausimus, būtina išklausti detalią ligos istoriją. Ar dusulys atsirado staiga, ar palaipsniui? Ar jis tęsiasi, yra nuolatinis ar pasikartojantis? Dusulys atsirado fizinio krūvio metu ar ramybės būsenoje? Jei anksčiau buvo dusulys, paprašyti palyginti, ar šis dusulys yra stipresnis. Gal ligonis pats įtaria, kas galėjo sukelti šį dusulio priepuolį. Ar dusulio metu buvo produktyvus, ar neproduktyvus kosulys ar krūtinės skausmas? Gal paskutiniu metu buvo trauma, o gal nesenai persirgo viršutinių kvėpavimo takų infekcija, giliųjų venų tromboze ar turėjo kitų susirgimų?
Būtina paklausti, ar rūkė, o gal turėjo kontaktą su toksiniais dūmais arba kvėpavimą dirginančiomis medžiagomis darbe? Taip pat būtina paklausti, ar ligonį kamuoja ortopnėja, priepuolinis naktinis dusulys ar progresuojantis silpnumas?
Apžiūra
Fizinio ištyrimo metu naudinga stebėti, kaip kvėpuoja apžiūrimas ligonis. Hiperventiliacijos sindromui būdingas dažnas paviršutiniškas kvėpavimas. Tokie ligoniai gali nenormaliai kvėpuoti tol, kol juos klausinėjate, ir visiškai normaliai – vėliau ar prieš apklausą.
Būtina atkreipti dėmesį į bendruosius požymius: cianozę, nerimastingumą, anemijos ar kacheksijos požymius. Esant dusuliui atkreipiamas dėmesys į tokius požymius: širdies ir kraujagyslių sistema:
• cianozė, tachikardija, neritmiškas pulsas,
• arterinė hipertenzija,
• širdies nepakankamumo požymiai,
kvėpavimo sistema:
• kaklo apžiūra (limfadenopatija, viršutinių kvėpavimo takų suspaudimo požymiai),
• kvėpavimo dažnis,
• kvėpavimo fazės (pailgėjęs iškvėpimas – kvėpavimo takų obstrukcijos požymis),
perkusija:
• sustiprėjęs perkusinis garsas (emfizema, pneumotoraksas),
• susilpnėjęs / bukas perkusinis garsas (skysčio ar konsolidacijos požymis),
auskultacija:
• krepitacija (stazė, infekcija, fibrozė),
• šiurkštus, švilpiantis kvėpavimas (apatinių kvėpavimo takų obstrukcija),
• stridoras (viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija),
• širdies ūžesiai.
Tyrimai
Pagrindiniai tyrimai turėtų būti bendrasis kraujo, rentgeninis krūtinės ląstos, skydliaukės funkcijos tyrimai, plaučių funkcijos testai, EKG, echokardioskopija. Dusulio priežasčiai patikslinti kartais tenka atlikti papildomus tyrimus: arterinio kraujo rūgščių ir šarmų pusiausvyros tyrimą, plaučių KT ar net širdies kateterizaciją.
Gydymo principai
Ligonis turi būti nuraminamas ir nuovokiai bei taktiškai gydomas. Bronchinės astmos priepuolio metu svarbu nenaudoti jokių sedacinių preparatų. Nustačius preliminarią ligą arba įvertinus ligos sunkumą, būtina spręsti, ar reikalinga hospitalizacija. Ūmaus dusulio priepuolio metu būtina kuo greičiau užtikrinti deguonies tiekimą.
K. Simanauskas
Dusulys apibrėžiamas kaip pasunkėjusio kvėpavimo arba kvėpavimo diskomforto jutimas. Dažniausiai žmogus gali jausti dusulį didesnio fizinio krūvio metu, bet pailsėjus dusulys išnyksta. Dusulį sukelia daugelis ligų, bet 95 proc. atvejų dusulys pasireiškia dėl kardiovaskulinių priežasčių (širdies nepakankamumo), kvėpavimo organų ligų (LOPL, astmos, intersticinės plaučių ligos), psichogeninių faktorių (nerimo), nutukimo ar blogos fizinės būklės. Dusulio priežasties nustatymas palengvėja suklasifikuojant dusulį į ūmų, pasikartojantį ir lėtinį (1 lentelė).
dusulys.bmp" />
Simptomai
Nustatant dusulio priežastis, reikia kritiškai įvertinti ligonio simptomus, dusulio trukmę, atidžiai išsiaiškinti dusulį sukeliančius ar sustiprinančius veiksnius. Dusulys gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- ortopnėja arba dusulys, atsirandantis gulint ant nugaros – būdingas sergant širdies nepakankamumu, rečiau dėl abipusio diafragmos paralyžiaus; ortopnėjos metu dusulys sumažėja atsisėdus arba atsistojus;
- trepopnėja arba dusulys, atsirandantis gulint ant šono – dažniausiai atsiranda širdies nepakankamumo atveju;
- platipnėja arba dusulys, pasireiškiantis esant vertikaliai kūno padėčiai (stovint arba sėdint)
– toks dusulys sumažėja atsigulus; platipnėja dažniausiai susijusi su intrakardiniais ir intrapulmoniniais šuntais bei krūtinės raumenų neuroraumeninėmis ligomis.
Ištyrimas
Jei ligonis dusulio metu gali atsakinėti į klausimus, būtina išklausti detalią ligos istoriją. Ar dusulys atsirado staiga, ar palaipsniui? Ar jis tęsiasi, yra nuolatinis ar pasikartojantis? Dusulys atsirado fizinio krūvio metu ar ramybės būsenoje? Jei anksčiau buvo dusulys, paprašyti palyginti, ar šis dusulys yra stipresnis. Gal ligonis pats įtaria, kas galėjo sukelti šį dusulio priepuolį. Ar dusulio metu buvo produktyvus, ar neproduktyvus kosulys ar krūtinės skausmas? Gal paskutiniu metu buvo trauma, o gal nesenai persirgo viršutinių kvėpavimo takų infekcija, giliųjų venų tromboze ar turėjo kitų susirgimų?
Būtina paklausti, ar rūkė, o gal turėjo kontaktą su toksiniais dūmais arba kvėpavimą dirginančiomis medžiagomis darbe? Taip pat būtina paklausti, ar ligonį kamuoja ortopnėja, priepuolinis naktinis dusulys ar progresuojantis silpnumas?
Apžiūra
Fizinio ištyrimo metu naudinga stebėti, kaip kvėpuoja apžiūrimas ligonis. Hiperventiliacijos sindromui būdingas dažnas paviršutiniškas kvėpavimas. Tokie ligoniai gali nenormaliai kvėpuoti tol, kol juos klausinėjate, ir visiškai normaliai – vėliau ar prieš apklausą.
Būtina atkreipti dėmesį į bendruosius požymius: cianozę, nerimastingumą, anemijos ar kacheksijos požymius. Esant dusuliui atkreipiamas dėmesys į tokius požymius: širdies ir kraujagyslių sistema:
• cianozė, tachikardija, neritmiškas pulsas,
• arterinė hipertenzija,
• širdies nepakankamumo požymiai,
kvėpavimo sistema:
• kaklo apžiūra (limfadenopatija, viršutinių kvėpavimo takų suspaudimo požymiai),
• kvėpavimo dažnis,
• kvėpavimo fazės (pailgėjęs iškvėpimas – kvėpavimo takų obstrukcijos požymis),
perkusija:
• sustiprėjęs perkusinis garsas (emfizema, pneumotoraksas),
• susilpnėjęs / bukas perkusinis garsas (skysčio ar konsolidacijos požymis),
auskultacija:
• krepitacija (stazė, infekcija, fibrozė),
• šiurkštus, švilpiantis kvėpavimas (apatinių kvėpavimo takų obstrukcija),
• stridoras (viršutinių kvėpavimo takų obstrukcija),
• širdies ūžesiai.
Tyrimai
Pagrindiniai tyrimai turėtų būti bendrasis kraujo, rentgeninis krūtinės ląstos, skydliaukės funkcijos tyrimai, plaučių funkcijos testai, EKG, echokardioskopija. Dusulio priežasčiai patikslinti kartais tenka atlikti papildomus tyrimus: arterinio kraujo rūgščių ir šarmų pusiausvyros tyrimą, plaučių KT ar net širdies kateterizaciją.
Gydymo principai
Ligonis turi būti nuraminamas ir nuovokiai bei taktiškai gydomas. Bronchinės astmos priepuolio metu svarbu nenaudoti jokių sedacinių preparatų. Nustačius preliminarią ligą arba įvertinus ligos sunkumą, būtina spręsti, ar reikalinga hospitalizacija. Ūmaus dusulio priepuolio metu būtina kuo greičiau užtikrinti deguonies tiekimą.