Egzema

Egzema yra dažna odos liga, kuri pasireiškia niežuliu ir uždegimu įvairiose odos srityse. Ji taip pat vadinama atopiniu dermatitu. Egzema labiau būdinga kūdikiams ir mažiems vaikams. Ji atsiranda ant kūdikių veido, taip pat alkūnių vidinėje dalyje ir ant vaikų, paauglių ir suaugusiųjų kelių. Ją sukelia hiperaktyvi imuninė sistema. Amerikos dermatologijos akademijos duomenimis, atopiniu dermatitu serga iki 20 proc. vaikų ir 1–3 proc. suaugusiųjų. Retais atvejais atopinis dermatitas pirmą kartą gali atsirasti brendimo laikotarpiu arba iš karto po jo. Juo vienodai serga vyrų ir moterys.

Kokie yra egzemos tipai?

Kai žmonės kalba apie egzemą, jie paprastai turi omenyje atopinį dermatitą, kuris yra bendras terminas ūminio ir lėtinio tipo egzemai apibūdinti. Kiti tipai:

• Kontaktinis dermatitas, atsirandantis dėl sąlyčio su dirgikliais – jaučiamas deginimas, niežėjimas, paraudimas. Kai dirgiklis pašalinamas, uždegimas praeina.
• Dehidratacinis dermatitas pasireiškia ant pirštų, delnų ir padų. Jaučiamas niežėjimas, ant odos atsiranda žvyneliais padengtų plotų, kurie vis lupasi, oda parausta, skilinėja ir tampa skausminga. Ši būklė labiau būdinga moterims.
• Monetiškoji egzema sukelia sausas apvalias odos dėmes žiemos mėnesiais. Paprastai paveikia kojas ir yra labiau paplitusi tarp vyrų.
• Seborėjinis dermatitas sukelia niežėjimą, raudonus žvynuotus bėrimus, ypač ant galvos odos, antakių, vokų, nosies pusių ir už ausų.

Kokios yra egzemos priežastys?

Egzemos paūmėjimas yra tada, kai pasireiškia vienas arba daugiau egzemos simptomų. Egzemos priežastys nėra iki galo aiškios. Manoma, kad ją sukelia per daug aktyvi imuninė sistema, kuri agresyviai reaguoja į dirgiklius.

Egzemą kartais sukelia iš dalies nenormalus atsakas į baltymus, kurie yra paties organizmo dalis. Paprastai imuninė sistema ignoruoja baltymus, kurie yra žmogaus organizmo dalis, ir atakuoja tik svetimus baltymus, tokius kaip bakterijos arba virusai. Sergant egzema, imuninė sistema praranda gebėjimą atskirti šių dviejų rūšių baltymus, o tai sukelia uždegimą.

Dažnos egzemos paūmėjimo priežastys:

• valikliuose ir plovikliuose esančios cheminės medžiagos, kurios džiovina odą;
• šiurkščios medžiagos, tokios kaip vilna;
• sintetiniai audiniai;
• pakilusi kūno temperatūra;
• prakaitavimas;
• temperatūros pokyčiai;
• staigus drėgmės sumažėjimas.

Kiti sukėlėjai: stresas, alergija maistui, gyvūnų pleiskanos ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.

Kokie egzemos simptomai?

Egzemai būdingas niežulys, sausa, šiurkšti ir pleiskanojanti oda, uždegimo apimta ir sudirgusi oda. Uždegimas gali paūmėti, po kiek laiko išnykti, o tada vėl paūmėti. Egzema gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, bet paprastai atsiranda ant rankų, vidinių alkūnių pusių, kelių arba galvos (ypač skruostų ir galvos). Ji nėra užkrečiama ir palengvėja su amžiumi.

Bendrieji simptomai – paraudę arba rusvai pilki plotai. Dar vienas simptomas yra maži, iškili odos nelygumai, iš kurių gali sunktis skystis juos nudraskius. Dėl kasymosi atsiranda žaizdelių, o tai gali sukelti infekciją. Sustorėjusi, žvynuota oda – dar vienas simptomas. Egzema gali sukelti intensyvų niežulį. Kasymas odą dirgina dar labiau. Tai gali sukelti infekcijas, kurias reikia gydyti antibiotikais.

Kokie yra egzemos rizikos veiksniai?

Keletas veiksnių gali padidinti besivystančios egzemos riziką. Egzema yra labiau paplitusi tarp vaikų, kurie kenčia nuo astmos ir (arba) šienligės, arba tarp asmenų, kuriems šie sutrikimai išsivysto vėliau, paprastai dar nesulaukus 30 metų amžiaus. Asmenims, kurių šeimos nariai serga egzema, taip pat yra didesnė rizika susirgti šia liga.

Kaip egzema diagnozuojama?

Gydytojas nurodo atlikti nuodugnų fizinį ištyrimą ir užduoda keletą klausimų apie simptomus. Nors atskiro tyrimo, leidžiančio diagnozuoti egzemą, nėra, odos mėginys gali nurodyti tam tikrus alergenus, kurie sukelia tokius simptomus kaip odos alergijos, susijusios su kontaktiniu dermatitu (egzemos tipas). Šio tyrimo metu ant odos užklijuojamas alergenais padengtas pleistras. Jei esate alergiškas šiam alergenui, ant odos pasireiškia uždegimas ir ji suerzinama.

Kaip gydyti egzemą?

Dermatologas, alergologas arba pirminės sveikatos priežiūros gydytojas gali padėti parinkti tinkamą egzemos gydymą.

Vaistai

Berecepčiai geriamieji vaistai gali sumažinti niežulį. Jie blokuoja histaminą, kuri skatina alergines reakcijas. Pavyzdžiui:

• cetirizinas („Zyrtec“);
• difenhidraminas („Benadryl“);
• feksofenadinas („Allegra“);
• loratadinas („Claritine“).

Kai kurie antihistamininiai vaistai gali sukelti mieguistumą ir juos geriau gerti tik prieš naktį. Kortizono (steroidų) kremai ir tepalai mažina niežulį ir pleiskanojimą. Jų nepatartina vartoti ilgą laiką, nes pasireiškia stiprus šalutinis poveikis, įskaitant odos išplonėjimą, dirginimą ir (arba) pakitusią spalvą. Silpni steroidai, tokie kaip hidrokortizonas, parduodami be receptų. Stiprūs steroidai gali padėti pacientams, kuriems silpni steroidai nepadeda. Sunkiais atvejais gydytojas gali paskirti geriamųjų kortikosteroidų. Jie gali sukelti sunkų šalutinį poveikį, įskaitant kaulų retėjimą. Jei pasireiškia infekcija, gydytojas gali paskirti tepamųjų arba geriamųjų antibiotikų. Imunosupresantai yra receptiniai vaistai, kurie slopina pernelyg stiprias imuninės sistemos reakcijas. Jie apsaugo nuo egzemos paūmėjimo. Šių vaistų šalutinis poveikis – padidėjusi rizika susirgti vėžiu, aukštas kraujo spaudimas ir inkstų ligos.

Terapija

Šviesos terapijos, arba fototerapijos, metu naudojama ultravioletinė šviesa arba saulės šviesos lempos, kurios padeda išvengti imuninės sistemos atsako, sukeliančio egzemą. Reikia daug šios terapijos seansų, norint sumažinti arba išgydyti egzemą, taip pat užkirsti kelią odos infekcijoms.

Gyvensenos pokyčiai

Stresas gali sukelti arba pasunkinti simptomus. Priemonės, kurios gali padėti sumažinti stresą: gilaus kvėpavimo pratimai, joga, meditacija ir atsipalaiduoti padedančios muzikos klausymas. Svarbu geras miegas, kuris gali sumažinti stresą. Sumažinti niežulį taip pat padeda šaltas kompresas arba paveiktą vietą 15–20 min. galima pamirkyti šiltoje arba drungnoje vonelėje.

Alternatyvūs gydymo būdai

Alternatyvūs gydymo būdai gali padėti nuslopinti egzemos simptomus. Prieš naudodami žolelių papildus arba atlikdami pratimus, visada pasitarkite su pirminės sveikatos priežiūros gydytoju dėl galimo šalutinio poveikio. Populiarūs namuose ruošiami vaistai:

• žalioji, juodoji arba ulongo arbata;
• agurklių aliejus;
• raktažolių aliejus;
• akupunktūra;
• aromaterapija;
• atsipalaidavimo būdai, pavyzdžiui, meditacija, joga, progresyvusis raumenų atpalaidavimas arba vaizdų terapija.

Kaip išvengti egzemos?

Gyvensenos pokyčiai, pavyzdžiui, streso valdymas ir geresnis miegas, gali sumažinti egzemos paūmėjimo tikimybę. Venkite dirgiklių, pavyzdžiui, šiurkščių audinių, stiprių muilų ir ploviklių. Šaltas oras gali išdžiovinti odą ir sukelti paūmėjimą. Atopiniu dermatitu sergantys asmenys turėtų vengti kasymosi. Norint išvengti odos trūkinėjimo, geriau trinti, o ne kasytis niežtinčias vietas. Kadangi dėl sausos odos gali pasireikšti egzemos paūmėjimas, dermatologas gali rekomenduoti naudoti drėkinamuosius tepalus arba kremus, kurie padės nuraminti odą.

Kokios egzemos prognozės?

Egzema neišgydoma. Kai kuriais atvejais egzema gali sukelti papildomų sveikatos komplikacijų. Odos infekcijos, pavyzdžiui, impetiga, atsiranda dėl nuolatinio niežulio. Jei kasantis pažeidžiama oda, į organizmą gali patekti bakterijų ir virusų. Tada atsiranda paraudimas, pūlinukų arba karščiavimo sukeliamas bėrimas. Jei pasireiškia šie simptomai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Neurodermitą taip pat sukelia dažnas niežulys. Jo metu oda sukietėja, parausta, tampa itin jautri ir patamsėja. Tai nėra pavojinga būklė, bet ji gali sukelti ilgalaikį odos spalvos pakitimą ir sustorėjimą net tada, kai egzema nuslopsta. Dėl kasymosi gali atsirasti randų.

Daugelis egzema sergančių asmenų jaučiasi nepatogiai ir droviai dėl savo odos. Tinkamas gydymas ir streso valdymas gali padėti nuraminti odą. Įveikti ligą taip pat padeda paramos grupės. Energingos treniruotės gali būti varginančios nuo egzemos kenčiantiems pacientams, nes prakaitavimas gali sustiprinti niežulį. Renkitės kelis drabužių sluoksnius, kad sportuodami galėtumėte atvėsti. Egzemos paūmėjimo metu geriau vengti intensyvaus fizinio aktyvumo.