Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos apibūdinimas
Ekstrasistolėmis vadinami priešlaikiniai širdies susitraukimai, kuriuos sukelia ne sinusiniame mazge kilę (ektopiniai) elektros impulsai. Sinusinis mazgas – tai grupė elektriškai aktyvių ląstelių, išsidėsčiusių dešiniajame prieširdyje ir generuojančių impulsus, sukeliančius normalius širdies susitraukimus.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ekstrasistolės gali sutrikdyti kraujotaką, pabloginti širdies nepakankamumą, sukelti širdies ritmo sutrikimą, net staigią mirtį.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ekstrasistolija dažniausiai pasireiškia žmonėms, turintiems organinę širdies ligą.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ekstrasistolės atsiranda dėl nervinio impulso, sukeliančio širdies susitraukimą, kilimo ir plitimo sutrikimo. Jo priežastimi gali būti širdies, endokrininės ligos:
- lėtinė išeminė širdies liga,
- ūminis miokardo infarktas,
- poinfarktinė kardiosklerozė,
- miokarditas,
- širdies nepakankamumas,
- įgimtos ir įgytos širdies ydos,
- tireotoksikozė,
- feochromocitoma,
- hiperparatireozė.
Ekstrasistolių atsiradimą taip pat provokuoja tabakas, alkoholis, kofeinas, kai kurie vaistai, sumažėjęs kalio, magnio, padidėjęs kalcio kiekis kraujyje, lėtinės plaučių, infekcinės ligos, alergija, mažakraujystė.
Ligos simptomai ir požymiai
Ekstrasistolė žmonių apibūdinama kaip širdies „persivertimas“, trumpas jos „sustojimas“, „permušimas“. Po jos gali trumpam apsvaigti galva.
Gydytojas ligą diagnozuoja stetoskopu paklausęs širdį, užrašęs elektrokardiogramą (EKG). Jei ekstrasistolės pavienės, retos – jas užregistruoti būna sunku. Tuomet pritvirtinamas Holterio aparatas, registruojantis EKG visą parą.
Ligos gydymas
Ekstrasistolijos gydymo taktika pasirenkama, įvertinus ekstrasistolių pavojingumo laipsnį. Jei jos kartojasi ligoniams be organinių širdies pakitimų, nesutrikdo kraujotakos ir nesukelia kitų simptomų – gydymas nereikalingas. Jei sukelia simptomus (tiek sveikiems, tiek sergantiems širdies ligomis) – pirmo pasirinkimo vaistai yra beta adrenoblokatoriai. Kiti ritmą reguliuojantys vaistai (amiodaronas, sotalolis, chinidinas, kt.) sukelia nemažai pašalinių reakcijų, todėl juos skiriant, ligonis įspėjamas dėl galimų nemalonių jutimų.
Jei ekstrasistolės labai dažnos, sukelia ritmo sutrikimus – implantuojamas elektrokardiostimuliatorius.
Ligos prevencija
Ekstrasistolijos galima išvengti:
- gydant gretutines (ypač širdies) ligas,
- laiku koreguojant elektrolitų (kalio, magnio, kalcio) pusiausvyros sutrikimus,
- nutraukus vartoti ją sukeliančius vaistus, kitas medžiagas (tabaką, alkoholį, kofeiną).
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos apibūdinimas
Ekstrasistolėmis vadinami priešlaikiniai širdies susitraukimai, kuriuos sukelia ne sinusiniame mazge kilę (ektopiniai) elektros impulsai. Sinusinis mazgas – tai grupė elektriškai aktyvių ląstelių, išsidėsčiusių dešiniajame prieširdyje ir generuojančių impulsus, sukeliančius normalius širdies susitraukimus.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ekstrasistolės gali sutrikdyti kraujotaką, pabloginti širdies nepakankamumą, sukelti širdies ritmo sutrikimą, net staigią mirtį.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ekstrasistolija dažniausiai pasireiškia žmonėms, turintiems organinę širdies ligą.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ekstrasistolės atsiranda dėl nervinio impulso, sukeliančio širdies susitraukimą, kilimo ir plitimo sutrikimo. Jo priežastimi gali būti širdies, endokrininės ligos:
- lėtinė išeminė širdies liga,
- ūminis miokardo infarktas,
- poinfarktinė kardiosklerozė,
- miokarditas,
- širdies nepakankamumas,
- įgimtos ir įgytos širdies ydos,
- tireotoksikozė,
- feochromocitoma,
- hiperparatireozė.
Ekstrasistolių atsiradimą taip pat provokuoja tabakas, alkoholis, kofeinas, kai kurie vaistai, sumažėjęs kalio, magnio, padidėjęs kalcio kiekis kraujyje, lėtinės plaučių, infekcinės ligos, alergija, mažakraujystė.
Ligos simptomai ir požymiai
Ekstrasistolė žmonių apibūdinama kaip širdies „persivertimas“, trumpas jos „sustojimas“, „permušimas“. Po jos gali trumpam apsvaigti galva.
Gydytojas ligą diagnozuoja stetoskopu paklausęs širdį, užrašęs elektrokardiogramą (EKG). Jei ekstrasistolės pavienės, retos – jas užregistruoti būna sunku. Tuomet pritvirtinamas Holterio aparatas, registruojantis EKG visą parą.
Ligos gydymas
Ekstrasistolijos gydymo taktika pasirenkama, įvertinus ekstrasistolių pavojingumo laipsnį. Jei jos kartojasi ligoniams be organinių širdies pakitimų, nesutrikdo kraujotakos ir nesukelia kitų simptomų – gydymas nereikalingas. Jei sukelia simptomus (tiek sveikiems, tiek sergantiems širdies ligomis) – pirmo pasirinkimo vaistai yra beta adrenoblokatoriai. Kiti ritmą reguliuojantys vaistai (amiodaronas, sotalolis, chinidinas, kt.) sukelia nemažai pašalinių reakcijų, todėl juos skiriant, ligonis įspėjamas dėl galimų nemalonių jutimų.
Jei ekstrasistolės labai dažnos, sukelia ritmo sutrikimus – implantuojamas elektrokardiostimuliatorius.
Ligos prevencija
Ekstrasistolijos galima išvengti:
- gydant gretutines (ypač širdies) ligas,
- laiku koreguojant elektrolitų (kalio, magnio, kalcio) pusiausvyros sutrikimus,
- nutraukus vartoti ją sukeliančius vaistus, kitas medžiagas (tabaką, alkoholį, kofeiną).