Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos apibūdinimas
Arterijų trombozė – tai arterijų spindžio užsikimšimas krešuliu (trombu), susidariusiu ties pakenkta kraujagyslės vieta. Arterijų embolija – tai spindžio užsikimšimas kraujo krešuliu, susidariusiu širdyje ar aortoje. Tokie iš toliau kraujagyslėmis atkeliavę trombai vadinami embolais. Abi šios ligos bendrai vadinamos ūmine galūnės išemija.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Susidarę ar iš toliau atkeliavę krešuliai užkemša galūnių kraujagysles, staiga sutrikdydami jų kraujotaką. 95% embolų susidaro širdyje, žymiai rečiau – aortoje ar per atvirą ovaliąją angą širdies pertvaroje atkeliauja iš giliųjų kojų venų. Didžioji dalis tokių krešulių patenka į kojų (ypač šlaunies) arterijas, rečiau - į rankų, kitų vidaus organų arterijas.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai ūminę galūnių išemiją patiria vyresnio amžiaus asmenys, sergantys lėtiniu prieširdžių virpėjimu ar periferinių arterijų ateroskleroze. Galūnių embolija moteris ištinka 2 kartus dažniau nei vyrus, trombozė – atvirkščiai – 3 kartus rečiau.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė embolijos priežastis – virpamoji aritmija (prieširdžių virpėjimas), kiti širdies ritmo sutrikimai. Rečiau embolija įvyksta krešuliui susidarius dėl reumato, infekcinio endokardito, miokardito, dirbtinių širdies vožtuvų, persirgus miokardo infarktu. Arterijų trombozę dažniausiai sukelia periferinė arterijų aterosklerozė, rečiau – kraujo krešėjimo sutrikimas, išoriniai kraujagysles veikiantys veiksniai (pvz., greta esančių struktūrų sukeliamas spaudimas).
Galūnės išemija didėja esant sekantiems veiksniams:
- padidintas arterinis kraujospūdis;
- cukrinis diabetas;
- hiperlipidemija, hipercholesterolemija (padidintas riebalų, tame tarpe cholesterolio, kiekis kraujyje);
- širdies ritmo sutrikimas;
- kitos lokalizacijos arterijų aterosklerozė (smegenų, vainikinių širdies kraujagyslių);
- anksčiau buvę kojų skausmai, ypač atsirandantys einant ir išnykstantys sustojus („protarpinis šlubumas“);
- trombozė ar embolija šeimoje.
Ligos simptomai ir požymiai
Kraujotakos sutrikimas įvyksta staiga. Ūminę galūnės išemiją rodo sekantys simptomai:
- stiprus galūnės skausmas (ligonis jį apibūdina kaip „smūgį, pakirtusį galūnę“);
- galūnės atšalimas;
- pabalimas, vėliau melsvumas.
- sustingimas, galūnės paralyžius;
- aptirpimas, „skruzdelyčių bėgiojimas“.
Ligos diagnostika
Gydytojas ūminę galūnės išemiją nustato kruopščiai ištyręs ligonį ir pakenktoje galūnėje neradęs pulso. Diagnozės patikslinimui atliekamas kraujotakos įvertinimas ultragarsu ir rentgenologinio tyrimo (angiografijos) pagalba.
Ligos gydymas
Esant kraujotakos sutrikimui, svarbu kuo greičiau pradėti gydymą, nes galūnės netekimo rizika tiesiogiai proporcinga laikui, praėjusiam nuo simptomų pradžios. Taikomas gydymas:
- kraujo krešėjimo mažinimas heparinu;
- skysčių lašinimas ir arterinio kraujospūdžio palaikymas;
- skausmo malšinimas analgetikais(NVNU- pvz.: NIMESIL, DOLMEN)
- deguonies terapija.
Svarbu vengti išorinio temperatūros poveikio (tiek šalčio, tiek šilumos), apsaugoti audinius nuo išorinio spaudimo.
Ryškiai sutrikus kraujotakai, taikomas krešulio ištirpdymas specialiomis medžiagomis (trombolizė) arba jo pašalinimas chirurginės operacijos metu. Jei kraujagyslė pakenkta aterosklerozės, atliekama jos rekonstrukcija.
Ligoniui atvykus per vėlai, galūnės pažeidimas tampa nebegrįžtamas, vystosi gangrena. Tokiu atveju, dėl iškilusios grėsmės gyvybei (irimo metu susidariusios medžiagos pažeidžia inkstus), reikalinga galūnės amputacija.
Ligos esmė
1. Stiprus galūnės skausmas.
2. Galūnės atšalimas.
3. Galūnės odos pabalimas, vėliau melsvumas.
4. Galūnės paralyžius, sustingimas.
5. Aptirpimas, „skruzdėlyčių bėgiojimas“.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos apibūdinimas
Arterijų trombozė – tai arterijų spindžio užsikimšimas krešuliu (trombu), susidariusiu ties pakenkta kraujagyslės vieta. Arterijų embolija – tai spindžio užsikimšimas kraujo krešuliu, susidariusiu širdyje ar aortoje. Tokie iš toliau kraujagyslėmis atkeliavę trombai vadinami embolais. Abi šios ligos bendrai vadinamos ūmine galūnės išemija.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Susidarę ar iš toliau atkeliavę krešuliai užkemša galūnių kraujagysles, staiga sutrikdydami jų kraujotaką. 95% embolų susidaro širdyje, žymiai rečiau – aortoje ar per atvirą ovaliąją angą širdies pertvaroje atkeliauja iš giliųjų kojų venų. Didžioji dalis tokių krešulių patenka į kojų (ypač šlaunies) arterijas, rečiau - į rankų, kitų vidaus organų arterijas.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai ūminę galūnių išemiją patiria vyresnio amžiaus asmenys, sergantys lėtiniu prieširdžių virpėjimu ar periferinių arterijų ateroskleroze. Galūnių embolija moteris ištinka 2 kartus dažniau nei vyrus, trombozė – atvirkščiai – 3 kartus rečiau.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė embolijos priežastis – virpamoji aritmija (prieširdžių virpėjimas), kiti širdies ritmo sutrikimai. Rečiau embolija įvyksta krešuliui susidarius dėl reumato, infekcinio endokardito, miokardito, dirbtinių širdies vožtuvų, persirgus miokardo infarktu. Arterijų trombozę dažniausiai sukelia periferinė arterijų aterosklerozė, rečiau – kraujo krešėjimo sutrikimas, išoriniai kraujagysles veikiantys veiksniai (pvz., greta esančių struktūrų sukeliamas spaudimas).
Galūnės išemija didėja esant sekantiems veiksniams:
- padidintas arterinis kraujospūdis;
- cukrinis diabetas;
- hiperlipidemija, hipercholesterolemija (padidintas riebalų, tame tarpe cholesterolio, kiekis kraujyje);
- širdies ritmo sutrikimas;
- kitos lokalizacijos arterijų aterosklerozė (smegenų, vainikinių širdies kraujagyslių);
- anksčiau buvę kojų skausmai, ypač atsirandantys einant ir išnykstantys sustojus („protarpinis šlubumas“);
- trombozė ar embolija šeimoje.
Ligos simptomai ir požymiai
Kraujotakos sutrikimas įvyksta staiga. Ūminę galūnės išemiją rodo sekantys simptomai:
- stiprus galūnės skausmas (ligonis jį apibūdina kaip „smūgį, pakirtusį galūnę“);
- galūnės atšalimas;
- pabalimas, vėliau melsvumas.
- sustingimas, galūnės paralyžius;
- aptirpimas, „skruzdelyčių bėgiojimas“.
Ligos diagnostika
Gydytojas ūminę galūnės išemiją nustato kruopščiai ištyręs ligonį ir pakenktoje galūnėje neradęs pulso. Diagnozės patikslinimui atliekamas kraujotakos įvertinimas ultragarsu ir rentgenologinio tyrimo (angiografijos) pagalba.
Ligos gydymas
Esant kraujotakos sutrikimui, svarbu kuo greičiau pradėti gydymą, nes galūnės netekimo rizika tiesiogiai proporcinga laikui, praėjusiam nuo simptomų pradžios. Taikomas gydymas:
- kraujo krešėjimo mažinimas heparinu;
- skysčių lašinimas ir arterinio kraujospūdžio palaikymas;
- skausmo malšinimas analgetikais(NVNU- pvz.: NIMESIL, DOLMEN)
- deguonies terapija.
Svarbu vengti išorinio temperatūros poveikio (tiek šalčio, tiek šilumos), apsaugoti audinius nuo išorinio spaudimo.
Ryškiai sutrikus kraujotakai, taikomas krešulio ištirpdymas specialiomis medžiagomis (trombolizė) arba jo pašalinimas chirurginės operacijos metu. Jei kraujagyslė pakenkta aterosklerozės, atliekama jos rekonstrukcija.
Ligoniui atvykus per vėlai, galūnės pažeidimas tampa nebegrįžtamas, vystosi gangrena. Tokiu atveju, dėl iškilusios grėsmės gyvybei (irimo metu susidariusios medžiagos pažeidžia inkstus), reikalinga galūnės amputacija.
Ligos esmė
1. Stiprus galūnės skausmas.
2. Galūnės atšalimas.
3. Galūnės odos pabalimas, vėliau melsvumas.
4. Galūnės paralyžius, sustingimas.
5. Aptirpimas, „skruzdėlyčių bėgiojimas“.