Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Gimdos gleivinės hiperplazija
Ligos apibūdinimas
Gimdos gleivinės (endometriumo) hiperplazija – tai gimdos ertmę išklojančios gleivinės sustorėjimas, išvešėjimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos metu per daug suveša gimdos gleivinės liaukos ir jas supantis audinys. Dėl per didelio ląstelių aktyvumo, kartais jos negrįžtamai pakinta, ima nevaldomai daugintis (vyksta atipinė hiperplazija). Procesui progresuojant, gali išsivystyti endometriumo vėžys.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Gimdos gleivinės hiperplazija galima bet kokio amžiaus moterims (nuo brendimo iki pomenopauzinio laikotarpio).
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Endometriumas išveša dėl pakitusios moteriškų hormonų pusiausvyros organizme (trūkstant gestagenų, esant per daug estrogenų).
Tą sukelia:
- neovuliaciniai mėnesinių ciklai,
- kiaušidžių moteriškus hormonus gaminantys navikai,
- pakaitinė terapija lytiniais hormonais (estrogenais).
Didesnę riziką susirgti turi moterys, kurios:
- yra „menopauzinio“ amžiaus,
- turi viršsvorį,
- serga cukriniu diabetu, policistinių kiaušidžių sindromu (šiam sindromui būdingas nutukimas, vyriško tipo plaukuotumas, cukrinis diabetas dėl organizmo nejautrumo insulinui, cistiniai pokyčiai kiaušidėse).
Ligos simptomai ir požymiai
Pagrindinis gimdos gleivinės hiperplazijos simptomas – kraujavimas. Būdingos nereguliarios, gausios ir ilgos mėnesinės, kraujavimas tarp mėnesinių bei praėjus keletui mėnesių ar metų po menopauzės. Taip pat gali atsirasti pilvo skausmas, išskyros iš makšties.
Gydytojas ligą diagnozuoja išklausęs pacientės skundus, ištyręs ją ginekologiškai bei atlikęs gimdos echoskopiją, histeroskopiją (gimdos apžiūra per specialų į gimdą įvestą optinį vamzdelį). Pastarojo tyrimo metu išgrandoma gimdos ertmė, išgrandos siunčiamos ištyrimui mikroskopu.
Ligos gydymas
Moterims iki 47m. nustačius paprastą gimdos gleivinės hiperplaziją, skiriami lytiniai hormonai (gestagenai) mėnesinių ciklui reguliuoti, o vyresnėms – ciklas nutraukiamas. Radus atipinę hiperplaziją (ikivėžinę būklę) – šalinama gimda. Jei moteris nesutinka, gali būti skiriamos didelės gestagenų dozės, siekiant nutraukti mėnesinių ciklą. Norinčioms pastoti mėnesinių ciklas reguliuojamas hormonais.
Prevencija
Vengti ligų ir būklių, sukeliančių moteriškų hormonų pusiausvyros sutrikimus. Esant moteriškų lytinių hormonų pertekliui, laiku gydyti.
Ligos esmė
1. Nereguliarios, gausios ir ilgos mėnesinės.
2. Kraujavimas pailgėjus mėnesinių ciklui ar po menopauzės.
3. Pilvo skausmas.
4. Išskyros iš makšties.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Gimdos gleivinės hiperplazija
Ligos apibūdinimas
Gimdos gleivinės (endometriumo) hiperplazija – tai gimdos ertmę išklojančios gleivinės sustorėjimas, išvešėjimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos metu per daug suveša gimdos gleivinės liaukos ir jas supantis audinys. Dėl per didelio ląstelių aktyvumo, kartais jos negrįžtamai pakinta, ima nevaldomai daugintis (vyksta atipinė hiperplazija). Procesui progresuojant, gali išsivystyti endometriumo vėžys.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Gimdos gleivinės hiperplazija galima bet kokio amžiaus moterims (nuo brendimo iki pomenopauzinio laikotarpio).
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Endometriumas išveša dėl pakitusios moteriškų hormonų pusiausvyros organizme (trūkstant gestagenų, esant per daug estrogenų).
Tą sukelia:
- neovuliaciniai mėnesinių ciklai,
- kiaušidžių moteriškus hormonus gaminantys navikai,
- pakaitinė terapija lytiniais hormonais (estrogenais).
Didesnę riziką susirgti turi moterys, kurios:
- yra „menopauzinio“ amžiaus,
- turi viršsvorį,
- serga cukriniu diabetu, policistinių kiaušidžių sindromu (šiam sindromui būdingas nutukimas, vyriško tipo plaukuotumas, cukrinis diabetas dėl organizmo nejautrumo insulinui, cistiniai pokyčiai kiaušidėse).
Ligos simptomai ir požymiai
Pagrindinis gimdos gleivinės hiperplazijos simptomas – kraujavimas. Būdingos nereguliarios, gausios ir ilgos mėnesinės, kraujavimas tarp mėnesinių bei praėjus keletui mėnesių ar metų po menopauzės. Taip pat gali atsirasti pilvo skausmas, išskyros iš makšties.
Gydytojas ligą diagnozuoja išklausęs pacientės skundus, ištyręs ją ginekologiškai bei atlikęs gimdos echoskopiją, histeroskopiją (gimdos apžiūra per specialų į gimdą įvestą optinį vamzdelį). Pastarojo tyrimo metu išgrandoma gimdos ertmė, išgrandos siunčiamos ištyrimui mikroskopu.
Ligos gydymas
Moterims iki 47m. nustačius paprastą gimdos gleivinės hiperplaziją, skiriami lytiniai hormonai (gestagenai) mėnesinių ciklui reguliuoti, o vyresnėms – ciklas nutraukiamas. Radus atipinę hiperplaziją (ikivėžinę būklę) – šalinama gimda. Jei moteris nesutinka, gali būti skiriamos didelės gestagenų dozės, siekiant nutraukti mėnesinių ciklą. Norinčioms pastoti mėnesinių ciklas reguliuojamas hormonais.
Prevencija
Vengti ligų ir būklių, sukeliančių moteriškų hormonų pusiausvyros sutrikimus. Esant moteriškų lytinių hormonų pertekliui, laiku gydyti.
Ligos esmė
1. Nereguliarios, gausios ir ilgos mėnesinės.
2. Kraujavimas pailgėjus mėnesinių ciklui ar po menopauzės.
3. Pilvo skausmas.
4. Išskyros iš makšties.