Virusų sukeliama liga, kurios metu pažeidžiama kepenų funkcija.
Etiologija
Sukėlėjas Picornaviridae šeimai Hepatovirus genčiai, turintis RNR. 27–32 m dydžio, turi vieną serologinį tipą.
Geografinis paplitimas ir užsikrėtimo būdas
Virusinio A hepatito sukėlėjas yra paplitęs visame pasaulyje, bet jo paplitimas yra skirtingas. Skiriami didelio (Azija, Afrika), vidutinio (Pietų ir Rytų Europa) ir mažo (Centrinė Europa, Skandinavijos šalys, Šiaurės Amerika) paplitimo regionai. Sergamumas šia liga labai priklauso nuo tam tikros teritorijos sanitarijos ir higienos. Infekcijos šaltinis yra sergantis simptomine arba besimptome infekcija žmogus, kuris išskiria virusą su išmatomis. Keliautojai šia liga dažnai užsikrečia besivystančiose šalyse gerdami užkrėstą virusu vandenį. Nustatyta, kad galimas sukėlėjo perdavimas lytinių santykių metu pro burną ir išangę. Sukėlėjas, patekęs pro burną, dauginasi plonojoje žarnoje, jos endotelyje, hematogeniniu būdu patenka į kepenis ir pažeidžia hepatocitus, kuriuose jis dauginasi.
Klinikiniai požymiai
Inkubacinis laikotarpis yra 14–50 dienų (vidutiniškai apie 28 dienas). Ligos pradžios (prodrominis) tarpsnis trunka 5–7 dienas. Pasireiškia pykinimu, vėmimu, blogu apetitu, būna galvos, dešiniojo šonkaulio skausmai. Kartais ligos pradžia panaši į gripą, nes ligonis karščiuoja, jam laužo kaulus ir sąnarius. Vadinamoji astenovegetacinė pradžia (prodromas) pasireiškia silpnumu, bloga savijauta, mieguistumu, dirglumu. Gali būti mišri ligos pradžia (prodromas), t. y. pasitaiko labai daugiaformiai (polimorfiniai) nusiskundimai. Jo metu 2–3 d. iki geltos patamsėja šlapimas ir pašviesėja išmatų spalva. Vėliau atsiranda kūno odos ir gleivinių gelta, kartu pagerėja ligonio savijauta, temperatūra sumažėja. Apžiūrint ligonį matoma gelta, čiuopiamos padidėjusios kepenys. Taip būna tipiškos, cikliškos eigos metu. Liga gali pasireikšti ir begelte arba subklinikine eiga, jei nebūna geltos. Sunkios A hepatito formos nustatomos labai retai. Pasveikus susidaro ilgalaikis patvarus imunitetas.
Diagnostika
Ligos diagnozė patvirtinama bendrojo bilirubino kiekio padidėjimu, vyrauja tiesioginė frakcija, alanino ir asparagino transaminazių aktyvumo padidėjimas. Šlapime nustatomas urobilinogenas ir tulžies pigmentai. Prasidedant ligai ir geltai galima nustatyti virusą, bet šis metodas praktikoje dėl brangumo netaikomas. Virusinio A hepatito diagnozė pagrindžiama savitųjų IgM klasės antikūnų prieš hepatito A virusą nustatymu kraujo serume. Jie atsiranda ligos pradžioje ir lieka visą gyvenimą.
Gydymas
Ligos pradžioje patartina gulėti, vartoti lengvai virškinamą maistą, riboti riebalų kiekį. Pacientą, kuris vemia ir jį pykina, rekomenduojama detoksikuoti 5 % gliukozės, Ringerio tirpalais. Jeigu reikia, skiriamas simptominis gydymas.
Profilaktika
Labai svarbu tiek namuose, tiek išvykose plauti rankas prieš valgį, gerti tik patikrintą ir švarų vandenį. Yra sukurti veiksmingi skiepai Avaxim arba Havrix (žr. priedus). Patartina pasiskiepyti, jeigu rengiamasi keliauti. Prieš kelionę patartina pasitikrinti, ar nėra persirgtos virusinio A hepatito ligos, remiantis antikūnais kraujo serume. Skiepijama du kartus, su 6–12 mėn. pertrauka.
Svarbu žinoti:
- Virusinis A hepatitas yra plačiai pasaulyje paplitusi liga, kuria užsikrečiama per vandenį arba maistą.
- Liga pasireiškia gelta, bet gali būti begeltės ir požymių nesukeliančios (subklinikinės) ligos formos.
- Diagnozė patvirtinama nustačius kepenų funkcijos sutrikimų duomenis ir radus savitųjų IgM klasės antikūnų prieš A hepatito virusą.
- Gydymas simptominis. Sukurti apsaugantys nuo šios ligos skiepai.
Alvydas Laiškonis iš knygos "Tropinės ir keliautojų ligos", Kaunas 2009
