Hiperkalemija

Tai būklė, kurios metu kalio koncentracija kraujyje viršija 5,3 mmol/l. Šią sunkią būklę sukelia sutrikęs elektrolitų balansas.

Kalis labai svarbus palaikyti raumenų ir nervų ląstelių membranų stabilumą. Pernelyg didelė jo koncentracija neląsteliniame skystyje pavojinga gyvybei - gali sustoti širdis (skilvelių virpėjimas ar skilvelių veiklos nebuvimas).

Hiperkalemija paprastai pasireiškia pacientams su inkstų funkcijos nepakankamumu ar vartojant medikamentus (sulaikančius kalio išskyrimą iš organizmo). Didžiausios rizikos grupėje yra naujagimiai (dėl nesubrendusios inkstų funkcijos) bei vyresnį nei 60 metų amžiaus asmenys (dėl dažno medikamentų vartojimo ir sutrikusios inkstų veiklos). Vyrai hiperkalemijai yra jautresni nei moterys.

Skiriami trys hiperkalemijos mechanizmai:

1. Per didelis kalio kiekio suvartojimas. Ši priežastis žalos gali padaryti tik tuomet, kai šalia yra sutrikęs kalio šalinimas per inkstus. Sveiko žmogaus organizmas geba greitai reguliuoti kalio koncentracijos kitimus kraujyje. Tačiau situacija tampa pavojinga, kuomet į kraują staigiai patenki didelis kalio kiekis. Tai gali nutikti esant neracionaliai kalio infuzijai ar suleidus antibiotikų į veną. 
2. Sutrikęs kalio šalinimas per inkstus. Per didelis kalio patekimas į neląstelinį skystį ir sutrikusi jo ekskrecija per inkstus - dažniausia hiperkalemijos priežastis. Kalio koncentracija kraujyje didėja esant inkstų funkcijos nepakankamumui, vartojant kalį organizme sulaikančius medikamentus, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, AKF inhibitorius. Cukrinis diabetas, pjautuvinė anemija, lėtinė šlapimo takų obstrukcija ar antinksčių nepakankamumas taip pat gali pažeisti inkstus ir sukelti hiperkalemiją.
3. Intraląstelinio kalio perėjimas į neląstelinį skystį. Didėjant kraujo osmoliariškumui, irstant raumenims (trauma, miokardo infarktas) ir navikams, sukcinilcholinui depoliarizuojant ląstelių membranas, kalis išeina iš ląstelės ir didėja jo koncentracija kraujyje. Tačiau esant normaliai inkstų veiklai, kalio koncentracija normalizuojama. 

• Bradikardija (retesnis nei 60 kartų per minutę širdies susitraukimo dažnis).
• Padažnėjęs kvėpavimas.
• Raumenų silpnumas, tirpimai.
• Žemesni ar išnykę sausgyslių refleksai.
• Esant didesnei nei 7 mmol/l kalio koncentracijai kraujyje, atsiranda pavojus gyvybei – elektrokardiogramoje stebimi platus QRS kompleksai, aukštas T dantelis.

• Beta agonistai: Isoproterenolis, Albuterolis (skatina kalio patekimą į ląsteles).
• Kalcio gliukonatas, kalcio chloridas – mažina hiperkalemijos toksiškumą. Kalcio gliukonatas neveikia kalio koncentracijos kraujo serume, tačiau apsaugo širdies ląstelių membranas nuo nepageidaujamos depoliarizacijos.
• Insulinas - skatina kalio patekimą į ląstelę.
• Diuretikai: furozemidas, bumetadinas – skatina kalio išsiskyrimą per inkstus su vandeniu.
• Katijoniniai derivatai skatina kalio išsiskyrimą per žarnyną (normos atvejų su žarnų turiniu pašalinamą apie 10% kalio).

Racionalus kalį organizme sulaikančių preparatų vartojimas, inkstų funkcijos monitoringas.