Apibūdinimas
Išangės įplėša yra įplyšimas gleivinėje, kuri dengia apatinę tiesiosios žarnos. Įplėša sukelia skausmą tuštinantis.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Išangės įplėša atsiranda specializuotame audinyje, dengiančiame išangę – anodermoje. Ties linija išangės viduje, oda dengianti tarpvietę pereina į anodermą. Anodermoje nėra plaukų, prakaito, riebalų liaukų, tačiau joje gausu juntamųjų nervų galūnėlių, kurios atsakingos už skausmo ir prisilietimo jutimą. Anoderma dengia ir analinį kanalą , kuris tęsiasi iki dantytos linijos tiesiojoje žarnoje. Tiesioji žarna apima apatinius15 cm storosios žarnos.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Išangės įplėša gana dažna 6-24 mėnesių vaikams. Suaugusiems įplėša gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Išangės įplėša vyrams ir moterims pasitaiko vienodai dažnai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Išangės įplėšą dažniausiai sukelia išangės ir analinio kanalo trauma. Dažniausia traumos priežastis – tuštinimasis kietomis išmatomis ar kartotiniai viduriavimo epizodai. Kartais rektalinio termometro, klizmos, endoskopo (echoskopiškai vertinant prostatą) įvedimas gali traumuoti ir lemti įplėšos atsiradimą.
Dažniausia (90%) įplėšos lokalizacija yra analinio kanalo užpakalinėje (stuburo pusėje) vidurio linijoje. Čia įplėša dažniausiai formuojasi dėl išangę supančių raumenų konfigūracijos. Išangės raumenys formuoja sfinkterius. Jie silpniausi užpakalinėje pusėje. Apie 10% įplėšų moterims būna priekinėje sfinkterio dalyje. Kadangi moterų priekinis tiesiosios žarnos paviršius ribojasi su makšties sienele, todėl sfinkteris toje vietoje nėra tvirtai fiksuotas.
Jei įplėša lokalizuota ne užpakalinėje ar priekinėje vidurio linijoje, ją sukėlusios priežastys dažniausiai būna kitos. Kitos priežastys gali būti Krono liga, leukemija įvairios infekcijos (citomegalo, herpes virusai, sifilis, gonorėja, chlamidijozė, ŽIV), tiesiosios žarnos vėžys ir kt. Retais atvejais sfinkterio įplėša gali formuotis dėl analinių lytinių santykių.
Tiriant pacientus su išangės įplėša buvo pastebėta, kad išangę ir analinį kanalą supantys raumenys yra susitraukę per stipriai (spazmuoja), lyginant su neturinčiais įplėšos asmenimis. Išskiamos dvi grupės išangės raumenų, du sfinkteriai ( raukai) - išorinis ir vidinis. Išorinis paklūsta valingai kontrolei. Tuštinamasi tada, kai atsipalaiduoja abu sfinkteriai.
Kai tam tikras kiekis išmatų pasiekia tiesiąją žarną, refleksiškai atsipalaiduoja vidinis sfinkteris. Jei išorinis sfinkteris valingai atpalaiduojamas, pasituštinama. Esant įplėšai vidinis raukas yra spazmuotas. Pasituštinus, jis keletai sekundžių susitraukia dar stipriau nei buvo susitraukęs iki tuštinimosi. Manoma, kad rauko spazmas ir dėl to padidėjęs spaudimas analiniame kanale, bei po tuštinimosi kurį laiką trunkantis dar stipresnis sfinkterio susitraukimas atitraukia įplėšos kraštus vieną nuo kito ir neleidžia įplėšai gyti.
Padidėjęs spaudimas analiniame kanale gali trikdyti kraujotaką, užspausdamas kraujagysles, ir taip pat riboti įplėšos gijimą.
Simptomai ir požymiai
- aštrus skausmas ar deginimo pojūtis tuštinantis. Skausmas gali trukti keletą valandų, nurimsta iki kito tuštinimosi;
- ryškiai raudonas kraujas ant išmatų ar tualetinio popieriaus;
- išangės niežulys.
Retai išangės įplėša gali nesukelti skausmo, bet negyti ir kraujuoti.
Gydymas
Išangės įplėša yra gana dažna būklė ir neretai užgyja savaime be gydymo ar tik su medikamentiniu gydymu. Simptomai ir požymiai paprastai išnyksta per 2 savaites. Jei įplėša neužgyja per 6-8 savaites, gali prisireikti chirurginio gydymo.
Neoperacinis gydymas
Rekomenduojama vartoti daugiau skaidulinio maisto, gerti daugiau vandens, reguliariai sportuoti, kartais panaudoti išmatas minkštinančias priemones ar vidurius laisvinančius vaistus. Jei šios priemonės neefektyvios gydytojas gali rekomenduoti:
- kremus ar žvakutes. Gydytojas gali išrašyti per kortikosteroidų į tiesiąją žarną. Jie sumažina uždegimą ir diskomfortą;
- kai kurie gydytojai rekomenduoja nitroglicerino tepalą. Jis praplečia kraujgysles ir pagerina išangės kraujotaką, greitina gijimą. Nitroglicerino tepalas taip pat padeda sumažinti spaudimą analiniame kanale. Tai, savo ruožtu, sumažina sfinkterių spazmą, skausmą ir skatina gijimą. Nitroglicerino dozė nėra didelė. Visgi, gali pasitaikyti nepageidaujamų reiškinių: galvos skausmas, kraujospūdžio sumažėjimas, galvos svaigimas. Vyrai, kurie vartojo erkciją gerinančius preparatus (Viagra, Cialis, Levitra) 24 valandas neturėtų naudoti nitroglicerino;
- botulino toksinas. Suleidžimas nedidelis botulino toksino kiekis į vidinį išangės sfinkterį. Botulino toksinas iki 3 mėnesių paralyžuoja vidinį išangės rauką. Galimos nepageidaujmos reakcijos- neženklus dujų ar išmatų nelaikymas.
Operacinis gydymas
Jie išangės įplėša yra lėtinė, ji savaime neužgis. Tuomet rekomenduojamas operacinis gydymas. Operacijos metu dažniausiai įpjaunama dalis vidinio išangės sfinkterio, kad sumažėtų spazmas, o tai sumažintų skausmą ir pagerintų gijimo sąlygas. Operacijos metu gali būti pašalinama įplėša ir ją supantis randinis audinys.
Profilaktika
Vengti vidurių užkietėjimo ir stanginimosi. Tam rekomenduojama vartoti skaidulinį maistą, gerti daugiau vandens, sportuoti.
Apibūdinimas
Išangės įplėša yra įplyšimas gleivinėje, kuri dengia apatinę tiesiosios žarnos. Įplėša sukelia skausmą tuštinantis.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Išangės įplėša atsiranda specializuotame audinyje, dengiančiame išangę – anodermoje. Ties linija išangės viduje, oda dengianti tarpvietę pereina į anodermą. Anodermoje nėra plaukų, prakaito, riebalų liaukų, tačiau joje gausu juntamųjų nervų galūnėlių, kurios atsakingos už skausmo ir prisilietimo jutimą. Anoderma dengia ir analinį kanalą , kuris tęsiasi iki dantytos linijos tiesiojoje žarnoje. Tiesioji žarna apima apatinius15 cm storosios žarnos.
Dažniausiai pažeidžiami asmenys
Išangės įplėša gana dažna 6-24 mėnesių vaikams. Suaugusiems įplėša gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Išangės įplėša vyrams ir moterims pasitaiko vienodai dažnai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Išangės įplėšą dažniausiai sukelia išangės ir analinio kanalo trauma. Dažniausia traumos priežastis – tuštinimasis kietomis išmatomis ar kartotiniai viduriavimo epizodai. Kartais rektalinio termometro, klizmos, endoskopo (echoskopiškai vertinant prostatą) įvedimas gali traumuoti ir lemti įplėšos atsiradimą.
Dažniausia (90%) įplėšos lokalizacija yra analinio kanalo užpakalinėje (stuburo pusėje) vidurio linijoje. Čia įplėša dažniausiai formuojasi dėl išangę supančių raumenų konfigūracijos. Išangės raumenys formuoja sfinkterius. Jie silpniausi užpakalinėje pusėje. Apie 10% įplėšų moterims būna priekinėje sfinkterio dalyje. Kadangi moterų priekinis tiesiosios žarnos paviršius ribojasi su makšties sienele, todėl sfinkteris toje vietoje nėra tvirtai fiksuotas.
Jei įplėša lokalizuota ne užpakalinėje ar priekinėje vidurio linijoje, ją sukėlusios priežastys dažniausiai būna kitos. Kitos priežastys gali būti Krono liga, leukemija įvairios infekcijos (citomegalo, herpes virusai, sifilis, gonorėja, chlamidijozė, ŽIV), tiesiosios žarnos vėžys ir kt. Retais atvejais sfinkterio įplėša gali formuotis dėl analinių lytinių santykių.
Tiriant pacientus su išangės įplėša buvo pastebėta, kad išangę ir analinį kanalą supantys raumenys yra susitraukę per stipriai (spazmuoja), lyginant su neturinčiais įplėšos asmenimis. Išskiamos dvi grupės išangės raumenų, du sfinkteriai ( raukai) - išorinis ir vidinis. Išorinis paklūsta valingai kontrolei. Tuštinamasi tada, kai atsipalaiduoja abu sfinkteriai.
Kai tam tikras kiekis išmatų pasiekia tiesiąją žarną, refleksiškai atsipalaiduoja vidinis sfinkteris. Jei išorinis sfinkteris valingai atpalaiduojamas, pasituštinama. Esant įplėšai vidinis raukas yra spazmuotas. Pasituštinus, jis keletai sekundžių susitraukia dar stipriau nei buvo susitraukęs iki tuštinimosi. Manoma, kad rauko spazmas ir dėl to padidėjęs spaudimas analiniame kanale, bei po tuštinimosi kurį laiką trunkantis dar stipresnis sfinkterio susitraukimas atitraukia įplėšos kraštus vieną nuo kito ir neleidžia įplėšai gyti.
Padidėjęs spaudimas analiniame kanale gali trikdyti kraujotaką, užspausdamas kraujagysles, ir taip pat riboti įplėšos gijimą.
Simptomai ir požymiai
- aštrus skausmas ar deginimo pojūtis tuštinantis. Skausmas gali trukti keletą valandų, nurimsta iki kito tuštinimosi;
- ryškiai raudonas kraujas ant išmatų ar tualetinio popieriaus;
- išangės niežulys.
Retai išangės įplėša gali nesukelti skausmo, bet negyti ir kraujuoti.
Gydymas
Išangės įplėša yra gana dažna būklė ir neretai užgyja savaime be gydymo ar tik su medikamentiniu gydymu. Simptomai ir požymiai paprastai išnyksta per 2 savaites. Jei įplėša neužgyja per 6-8 savaites, gali prisireikti chirurginio gydymo.
Neoperacinis gydymas
Rekomenduojama vartoti daugiau skaidulinio maisto, gerti daugiau vandens, reguliariai sportuoti, kartais panaudoti išmatas minkštinančias priemones ar vidurius laisvinančius vaistus. Jei šios priemonės neefektyvios gydytojas gali rekomenduoti:
- kremus ar žvakutes. Gydytojas gali išrašyti per kortikosteroidų į tiesiąją žarną. Jie sumažina uždegimą ir diskomfortą;
- kai kurie gydytojai rekomenduoja nitroglicerino tepalą. Jis praplečia kraujgysles ir pagerina išangės kraujotaką, greitina gijimą. Nitroglicerino tepalas taip pat padeda sumažinti spaudimą analiniame kanale. Tai, savo ruožtu, sumažina sfinkterių spazmą, skausmą ir skatina gijimą. Nitroglicerino dozė nėra didelė. Visgi, gali pasitaikyti nepageidaujamų reiškinių: galvos skausmas, kraujospūdžio sumažėjimas, galvos svaigimas. Vyrai, kurie vartojo erkciją gerinančius preparatus (Viagra, Cialis, Levitra) 24 valandas neturėtų naudoti nitroglicerino;
- botulino toksinas. Suleidžimas nedidelis botulino toksino kiekis į vidinį išangės sfinkterį. Botulino toksinas iki 3 mėnesių paralyžuoja vidinį išangės rauką. Galimos nepageidaujmos reakcijos- neženklus dujų ar išmatų nelaikymas.
Operacinis gydymas
Jie išangės įplėša yra lėtinė, ji savaime neužgis. Tuomet rekomenduojamas operacinis gydymas. Operacijos metu dažniausiai įpjaunama dalis vidinio išangės sfinkterio, kad sumažėtų spazmas, o tai sumažintų skausmą ir pagerintų gijimo sąlygas. Operacijos metu gali būti pašalinama įplėša ir ją supantis randinis audinys.
Profilaktika
Vengti vidurių užkietėjimo ir stanginimosi. Tam rekomenduojama vartoti skaidulinį maistą, gerti daugiau vandens, sportuoti.