Ligos apibūdinimas:
Tai būklė, kuri išsivysto dėl širdies, dažniausiai sistolinės, funkcijos sutrikimo. Esant nepakankamam kraujo išstūmimui, vystosi audinių „badas“, nes kraujas neatneša deguonies.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis:
Širdies raumens gebėjimas susitraukti ir išstumti kraują.
Ligos dažniausiai pažeidžiamų asmenų grupė:
Azijiečiai serga dažniau nei kitų rasių atstovai. Moterys dažniau nei vyrai. Daugiau moterų nei vyrų po miokardo infarkto ištinka kardiogeninis šokas. Vidutinis amžiaus siekia 65 metus. Kardiogeninio šoko rizika išauga sulaukus 75 metų ir vyresniems.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai:
- sistolinė disfunkcija (širdies gebėjimas išstumti kraują) gali atsirasti dėl išemijos, miokardo infarkto, kardiotoksinių vaistų poveikio
- diastolinė disfunkcija (širdies gebėjimas prisipildyti kraujo) – dėl išorinio suspaudimo, vožtuvų pakenkimo, užsitęsusio hipovoleminio arba septinio šoko, piktybinės hipertenzijos, aortos koarktacijos
- širdies vožtuvų nepakankamumas – dėl endokardito, vožtuvų stenozių ir nesandarumų
- širdies aritmijos (pvz., prieširdinės tachiaritmijos)
- širdį maitinančių kraujagyslių ligos – dėl užsikimšimo trombu
- mechaninės komplikacijos – dėl traumų, sepsio.
Ligos simptomai ir požymiai:
- sumažėjęs širdies kontraktiliškumas
- adekvatumas intrakraujagyslinis spaudimas
- šaltos galūnės
- sumažėjęs kapiliarų prisipildymo greitis
- tachikardija
- silpnas pulsas
- sumažėjęs šlapinimasis
Ligos diagnostika:
- nusiskundimai, ligos istorija
- vaizdiniai tyrimai: širdies ultragarsinis tyrimas, krūtinės rentgenograma
Ligos gydymas:
- būklės stabilizavimas
- adekvačios kraujotakos užtikrinimas
- operacinis gydymas
- medikamentinis gydymas