Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Kardiomiopatija
Ligos apibūdinimas
Kardiomiopatija (kitaip - kardiopatija) – tai širdies raumens liga, pasireiškianti širdies struktūros ir funkcijos pokyčiais, lemiančiais širdies nepakankamumo išsivystymą.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Kardiomiopatijos atveju pažeidžiamas širdies raumuo (miokardas), kuris, priklausomai nuo ligos kilmės, gali išsiplėsti (vadinama dilatacinė kardiopatija), sustorėti (hipertrofinė kardiopatija) arba sustandėti (restrikcinė kardiopatija).
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai serga vyresni vaikai bei suaugusieji. Vyrai dažniau serga dilatacine, moterys – hipertrofine kardiopatija. Ši liga dažniausiai išsivysto dėl vainikinių arterijų pažeidimo (koronarinės širdies ligos), po buvusio širdies raumens uždegimo (miokardito), sergant arterine hipertenzija, nesaikingai vartojant alkoholį.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Dalies kardiopatijų priežastis lieka neaiški. Tai - vadinamos pirminės, arba idiopatinės kardiomiopatijos.
Antrinių kardiopatijų priežastys skiriasi, priklausomai nuo miokardo pažeidimo tipo. Dilatacinė kardiopatija vystosi, kuomet tiesiogiai pažeidžiamas širdies raumuo, jis silpnėja, išplonėja ir išsiplečia. Pagrindinės jos priežastys:
- koronarinė širdies liga;
- miokarditas;
- endokrininės ligos (cukrinis diabetas, tirotoksikozė);
- alkoholio, narkotinių medžiagų (kokaino) vartojimas.
Hipertrofinė kardiopatija vystosi, kuomet dėl įgimtų priežasčių (o labai retai, sergant endokrininėmis ligomis – akromegalija, feochromocitoma) širdies raumuo sustorėja. Jis siaurina širdies angas, todėl širdžiai pro jas sunkiau išvaryti kraują, ji varginama ir galiausiai nusilpsta.
Restrikcinės kardiopatijos atveju širdies raumuo sustandėja, todėl pasunkėja širdies užsipildymas krauju. Ši kardiopatija vystosi, kuomet pažeistas miokardas randėja (dažniausiai po spindulinio gydymo) arba jame kaupiasi įvairios medžiagos (pvz., specifinis baltymas – amiloidas - amiloidozės atveju) ar uždegiminės ląstelės (pvz., sarkoidozės atveju).
Ligos simptomai ir požymiai
Priklausomai nuo ligos progresavimo greičio, pradžioje žmogus gali niekuo nesiskųsti. Jei kardiopatiją sukelia kita liga, pasireiškia pastarosios klinika (pvz., miokarditas prasideda karščiavimu, gripą primenančiais simptomais, žr. „Miokarditas“). Gilėjant širdies raumens pažeidimui, atsiranda sekantys simptomai:
- greitas nuovargis, silpnumas, dusulys fizinio krūvio metu, vėliau – ir ramybėje;
- alpimas, staigus sąmonės praradimas netrukus po fizinio krūvio (būdingas hipertrofinei kardiopatijai);
- širdies „plakimas“, „permušimai“, dažnas pulsas;
- kojų tinimas, skysčių susikaupimas plaučiuose ir kūno ertmėse;
Dėl sutrikusio širdies darbo, širdies ertmėse susidaro trombai, kurie gali atitrūkti ir kraujagyslėmis nukeliauti į įvairius organus, sukeldami jų kraujotakos sutrikimą (procesas vadinamas tromboembolija).
Gydytojas ligą nustato nuodugniai ištyręs ligonį, išsiaiškinęs rizikos veiksnius, išklausęs širdį stetoskopu (girdimi ūžesiai dėl vožtuvų nesandarumo restrikcinės kardiopatijos atveju, ar apsunkinto kraujo tekėjimo, sergant hipertrofine kardiopatija). Papildomai, siekiant įvertinti širdies funkciją ir struktūrą, atliekami sekantys tyrimai:
- elektrokardiografija (EKG) – tiriamas elektrinis širdies aktyvumas;
- echokardioskopija (echoKS) – įvertinama širdies struktūra;
- krūtinės ląstos rentgenografija – sprendžiama apie širdies ir jos dalių dydžio pokyčius;
- magnetinio rezonanso tomografija (MRT, BMR) – leidžia pamatyti smulkiausius struktūros pokyčius;
- rentgenokontrastinė kateterizacija – per kateterį į širdies ertmes suleidus dažo, įvertinamas jų dydis, veikla. Procedūros metu gali būti atlikta biopsija – paimamas nedidelis pažeisto širdies raumens gabalėlis, kuris vėliau ištiriamas mikroskopu.
Ligos gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo kardiomiopatijos rūšies. Visuomet labai svarbu sustabdyti žalojančio veiksnio poveikį (nutraukti alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimą, gydyti gretutines ligas). Skiriamas simptominis gydymas: susidarius trombams skiriami kraujo krešėjimą mažinantys medikamentai (antikoaguliantai), išsivysčius ritmo sutrikimui – normalizuojantys ritmą (antiaritminiai) vaistai.
Restrikcinė kardiopatija papildomai gydoma sekančiai:
- druskos kiekio, skysčių ribojimas;
- diuretikai (šlapimą varantys vaistai);
- nitratai (širdies kraujagysles plečiantys);
- širdį veikiantys glikozidai (stiprina širdies darbą);
- beta adrenoblokatoriai (mažina deguonies poreikį miokarde);
- AKF inhibitoriai (mažina aktyvių, neigiamai veikiančių, medžiagų poveikį) – stabdo širdies raumens pokyčius žalojančio veiksnio poveikyje;
- AT1 receptorių blokatoriai (sartanai) - panašiai veikiantys naujos kartos vaistai, skiriami, jei netoleruojami AKF inhibitoriai (pvz., pasireiškia sausas kosulys).
Hipertrofinės kardiopatijos atveju skiriami:
- beta adrenoblokatoriai (mažina deguonies poreikį miokarde, lengvina širdies prisipildymą);
- kalcio kanalų blokatoriai (plečia kraujagysles, sumažina skilvelių standumą);
- diuretikų, nitratų reikėtų vengti, nes gali pabloginti būklę.
Efektyvaus medikamentinio restrikcinės kardiopatijos gydymo nėra. Diuretikai, AKF inhibitoriai, širdį veikiantys glikozidai ne tik nepadeda, bet gali netgi pabloginti paciento būklę.
Esant nepagydomam širdies ritmo sutrikimui, gali tekti implantuoti elektrinį širdies veiklos stimuliatorių (elektrokardiostimuliatorių). Specialus elektrostimuliatorius taikomas reguliuoti širdies susitraukimus hipertrofinės kardiopatijos atveju.
Retais atvejais atliekamos širdies raumens struktūrą koreguojančios operacijos. Jei liga progresuoja ir nepasiduoda gydymui, vienintelis išsigelbėjimas - širdies transplantacija.
Ligos prevencija
Norint išvengti kardiopatijos atsiradimo, labai svarbi savalaikė širdies ir gretutinių ligų diagnostika bei tinkamas gydymas (pvz., sarkoidozė gydoma kortikosteroidais, kurie slopina uždegimą). Būtina keisti gyvenimo įpročius – atsisakyti alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Kardiomiopatija
Ligos apibūdinimas
Kardiomiopatija (kitaip - kardiopatija) – tai širdies raumens liga, pasireiškianti širdies struktūros ir funkcijos pokyčiais, lemiančiais širdies nepakankamumo išsivystymą.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Kardiomiopatijos atveju pažeidžiamas širdies raumuo (miokardas), kuris, priklausomai nuo ligos kilmės, gali išsiplėsti (vadinama dilatacinė kardiopatija), sustorėti (hipertrofinė kardiopatija) arba sustandėti (restrikcinė kardiopatija).
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai serga vyresni vaikai bei suaugusieji. Vyrai dažniau serga dilatacine, moterys – hipertrofine kardiopatija. Ši liga dažniausiai išsivysto dėl vainikinių arterijų pažeidimo (koronarinės širdies ligos), po buvusio širdies raumens uždegimo (miokardito), sergant arterine hipertenzija, nesaikingai vartojant alkoholį.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Dalies kardiopatijų priežastis lieka neaiški. Tai - vadinamos pirminės, arba idiopatinės kardiomiopatijos.
Antrinių kardiopatijų priežastys skiriasi, priklausomai nuo miokardo pažeidimo tipo. Dilatacinė kardiopatija vystosi, kuomet tiesiogiai pažeidžiamas širdies raumuo, jis silpnėja, išplonėja ir išsiplečia. Pagrindinės jos priežastys:
- koronarinė širdies liga;
- miokarditas;
- endokrininės ligos (cukrinis diabetas, tirotoksikozė);
- alkoholio, narkotinių medžiagų (kokaino) vartojimas.
Hipertrofinė kardiopatija vystosi, kuomet dėl įgimtų priežasčių (o labai retai, sergant endokrininėmis ligomis – akromegalija, feochromocitoma) širdies raumuo sustorėja. Jis siaurina širdies angas, todėl širdžiai pro jas sunkiau išvaryti kraują, ji varginama ir galiausiai nusilpsta.
Restrikcinės kardiopatijos atveju širdies raumuo sustandėja, todėl pasunkėja širdies užsipildymas krauju. Ši kardiopatija vystosi, kuomet pažeistas miokardas randėja (dažniausiai po spindulinio gydymo) arba jame kaupiasi įvairios medžiagos (pvz., specifinis baltymas – amiloidas - amiloidozės atveju) ar uždegiminės ląstelės (pvz., sarkoidozės atveju).
Ligos simptomai ir požymiai
Priklausomai nuo ligos progresavimo greičio, pradžioje žmogus gali niekuo nesiskųsti. Jei kardiopatiją sukelia kita liga, pasireiškia pastarosios klinika (pvz., miokarditas prasideda karščiavimu, gripą primenančiais simptomais, žr. „Miokarditas“). Gilėjant širdies raumens pažeidimui, atsiranda sekantys simptomai:
- greitas nuovargis, silpnumas, dusulys fizinio krūvio metu, vėliau – ir ramybėje;
- alpimas, staigus sąmonės praradimas netrukus po fizinio krūvio (būdingas hipertrofinei kardiopatijai);
- širdies „plakimas“, „permušimai“, dažnas pulsas;
- kojų tinimas, skysčių susikaupimas plaučiuose ir kūno ertmėse;
Dėl sutrikusio širdies darbo, širdies ertmėse susidaro trombai, kurie gali atitrūkti ir kraujagyslėmis nukeliauti į įvairius organus, sukeldami jų kraujotakos sutrikimą (procesas vadinamas tromboembolija).
Gydytojas ligą nustato nuodugniai ištyręs ligonį, išsiaiškinęs rizikos veiksnius, išklausęs širdį stetoskopu (girdimi ūžesiai dėl vožtuvų nesandarumo restrikcinės kardiopatijos atveju, ar apsunkinto kraujo tekėjimo, sergant hipertrofine kardiopatija). Papildomai, siekiant įvertinti širdies funkciją ir struktūrą, atliekami sekantys tyrimai:
- elektrokardiografija (EKG) – tiriamas elektrinis širdies aktyvumas;
- echokardioskopija (echoKS) – įvertinama širdies struktūra;
- krūtinės ląstos rentgenografija – sprendžiama apie širdies ir jos dalių dydžio pokyčius;
- magnetinio rezonanso tomografija (MRT, BMR) – leidžia pamatyti smulkiausius struktūros pokyčius;
- rentgenokontrastinė kateterizacija – per kateterį į širdies ertmes suleidus dažo, įvertinamas jų dydis, veikla. Procedūros metu gali būti atlikta biopsija – paimamas nedidelis pažeisto širdies raumens gabalėlis, kuris vėliau ištiriamas mikroskopu.
Ligos gydymas
Gydymo taktika priklauso nuo kardiomiopatijos rūšies. Visuomet labai svarbu sustabdyti žalojančio veiksnio poveikį (nutraukti alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimą, gydyti gretutines ligas). Skiriamas simptominis gydymas: susidarius trombams skiriami kraujo krešėjimą mažinantys medikamentai (antikoaguliantai), išsivysčius ritmo sutrikimui – normalizuojantys ritmą (antiaritminiai) vaistai.
Restrikcinė kardiopatija papildomai gydoma sekančiai:
- druskos kiekio, skysčių ribojimas;
- diuretikai (šlapimą varantys vaistai);
- nitratai (širdies kraujagysles plečiantys);
- širdį veikiantys glikozidai (stiprina širdies darbą);
- beta adrenoblokatoriai (mažina deguonies poreikį miokarde);
- AKF inhibitoriai (mažina aktyvių, neigiamai veikiančių, medžiagų poveikį) – stabdo širdies raumens pokyčius žalojančio veiksnio poveikyje;
- AT1 receptorių blokatoriai (sartanai) - panašiai veikiantys naujos kartos vaistai, skiriami, jei netoleruojami AKF inhibitoriai (pvz., pasireiškia sausas kosulys).
Hipertrofinės kardiopatijos atveju skiriami:
- beta adrenoblokatoriai (mažina deguonies poreikį miokarde, lengvina širdies prisipildymą);
- kalcio kanalų blokatoriai (plečia kraujagysles, sumažina skilvelių standumą);
- diuretikų, nitratų reikėtų vengti, nes gali pabloginti būklę.
Efektyvaus medikamentinio restrikcinės kardiopatijos gydymo nėra. Diuretikai, AKF inhibitoriai, širdį veikiantys glikozidai ne tik nepadeda, bet gali netgi pabloginti paciento būklę.
Esant nepagydomam širdies ritmo sutrikimui, gali tekti implantuoti elektrinį širdies veiklos stimuliatorių (elektrokardiostimuliatorių). Specialus elektrostimuliatorius taikomas reguliuoti širdies susitraukimus hipertrofinės kardiopatijos atveju.
Retais atvejais atliekamos širdies raumens struktūrą koreguojančios operacijos. Jei liga progresuoja ir nepasiduoda gydymui, vienintelis išsigelbėjimas - širdies transplantacija.
Ligos prevencija
Norint išvengti kardiopatijos atsiradimo, labai svarbi savalaikė širdies ir gretutinių ligų diagnostika bei tinkamas gydymas (pvz., sarkoidozė gydoma kortikosteroidais, kurie slopina uždegimą). Būtina keisti gyvenimo įpročius – atsisakyti alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo.