Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Lėtinis vidurių užkietėjimas
Ligos apibūdinimas
Lėtinis vidurių užkietėjimas – tai tuštinimasis rečiau nei 3 kartus per savaitę, ar retesnis tuštinimasis nei įprastai, arba pasunkėjęs tuštinimasis, diskomfortas jo metu.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Virškinamasis traktas yra burna prasidedantis ir išange besibaigiantis, vamzdelis, kurį sudaro ryklė, stemplė, skrandis, plonosios ir storosios žarnos. Išmatos susiformuoja storosiose žarnose ir pašalinamos laukan pro tiesiąją žarną į aplinką. Tiesioji žarna turi du raukus – valingą ir nevalingą.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Tai gana dažnas susirgimas. Labiau serga išsivysčiusių šalių gyventojai, labiau moterys nei vyrai. Dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Vidurių užkietėjimas vystosi dėl turinio kietumo ir gausumo, sutrikusios žarnų motorikos, dėl žarnų susiaurėjimo.
Svarbiausios priežastys yra skaidulinių medžiagų maiste trūkumas, vandens netekimas ar nepakankamas vartojimas. Taip pat žarnų judrumo sumažėjimas, retas tuštinimasis (pvz. esant stresinėms situacijoms kaip privatumo trūkumas ligoninėje – tuštinantis į antelę kitiems matant ar girdint; ar tolimas, nepatogus tualetas, kaip kaimo lauko tualetai). Išangės ligos (susiaurėjimas dėl randų, iškritimas, įplėša).
Taip pat žarnų užsikimšimas dėl vėžio, susiaurėjimų Krono ligos atveju, nėštumo metu, esant divertikului.
Metabolinės priežastys : skydliaukės funkcijos sumažėjimas, kalcio padidėjimas, kalio sumažėjimas kraujyje, porfirija, apsinuodijimai.
Vaistai: opiatai (morfinas, kodeinas), anticholinerginiai ( amitriptilinas, fenotiazinų grupės), geležies preparatai.
Nervų ir raumenų sistemos pažeidimas.
Kitos priežastys: depresija, sulėtėjęs žarnų tranzitas, ilgalaikis laisvinamųjų vartojimas.
Ligos simptomai ir požymiai
Skundžiamasi retu tuštinimusi, skausmingumu ir diskomfortu tuštinantis. Išmatos kietos konsistencijos, nepilnas pasituštinimo jausmas, stanginimasis tuštinantis.
Išmatose gali būti gleivių ar kraujo. Neretai skundžiamasi diskomfortu pilve, apetito sumažėjimu, svorio kritimu.
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Apžiūros metu galime pilve apčiuopti kietą darinį (išmatos žarnose), tiriant tiesiąją žarną gali būti rauko išvešėjimas ir padidėjęs tonusas, tiesiosios žarnos ampulėje apčiuopiama didelis kiekis kietų išmatų.
Laboratoriniai tyrimai:
Kraujo tyrimas: gali būti padidėję uždegiminiai rodikliai (dėl žarnų ligų), padidėjęs kalcio kiekis, anemija, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis (esant vėžiniams susirgimams, uždegimui), elektrolitų disbalansas, skydliaukės funkcijos sumažėjimą nurodantys rodikliai.
Instrumentiniai tyrimai: sigmoidoskopija (lanksčiu teleskopu apžiūrima riestinė žarna) apžiūrima pakitusi gleivinė, paimama biopsija (ištyrus histologiškai Hiršprungo ligos metu nustatysim nervinių mazgų nebuvimą).
Rentgenologinis pasažo tyrimas: rentgenokontrastinės medžiagos slinkimo virškinimo traktu sulėtėjimas. Taip pat rentgenokontrastiškai nustatomi žarnų susiaurėjimai (dėl vėžio ar Krono ligos).
Kolonoskopija – norint apžiūrėti storąją žarną.
Anorektalinė manometrija – įdedamas daviklis į išangę, kuris per parą fiksuoja spaudimo skirtumus (nustatomas padidėjęs rauko tonusas).
Ligos gydymas
Vidurių užkietėjimas ne tik gyvenimo kokybę bloginanti liga, tačiau ir padidina riziką susirgti storžarnės vėžiu arba būna jo simptomas. Pirmiausiai gydoma vidurių užkietėjimą sukėlusi priežastis.
Pirmiausiai paskiriama dieta (padidinama skaidulinių medžiagų kiekis maiste) ir adekvatus skysčių vartojimas.
Vartojamos tuštinimąsi skatinančios natūralios medžiagos – nuovirai (senos lapų), brankios medžiagos (sėlenos, metilceliuliozė, ispagula žievelė).
Jei šios priemonės nepadeda, vartojami vaistai:
Išmatų minkštintojai: skystas parafinas, riešutų aliejaus klizmos.
Stimuliuojantys laisvinantys: bisakodil (tabletės ar žvakutės), senos preparatai, glicerolio žvakutės, natrio pikosulfatas.
Osmosiniai laisvinantys (sutraukia vandenį į žarnos spindį): laktuliozė, magnio druskos, natrio druskos, fosfatų klizmos.
Jei laisvinantieji nepadeda taikoma įpročių terapija, psichologinė pagalba.
Taip pat bandomi nauji vaistai serotonino agonistai tegaserod, prucalopride.
Prognozė priklauso nuo sukėlusios priežasties, jei adekvačiai gydoma, suformuojami valgymo ir tuštinimosi įpročiai – pasveikstama.
Ligos prevencija
Skaidulinio maisto vartojimas. Tuštinimosi taisyklingi įpročiai.
Ligos esmė
Vidurių užkietėjimas.
Stanginimasis tuštinantis.
Skaidulinio maisto nevartojimas.
Diskomfortas pilve.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Lėtinis vidurių užkietėjimas
Ligos apibūdinimas
Lėtinis vidurių užkietėjimas – tai tuštinimasis rečiau nei 3 kartus per savaitę, ar retesnis tuštinimasis nei įprastai, arba pasunkėjęs tuštinimasis, diskomfortas jo metu.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Virškinamasis traktas yra burna prasidedantis ir išange besibaigiantis, vamzdelis, kurį sudaro ryklė, stemplė, skrandis, plonosios ir storosios žarnos. Išmatos susiformuoja storosiose žarnose ir pašalinamos laukan pro tiesiąją žarną į aplinką. Tiesioji žarna turi du raukus – valingą ir nevalingą.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Tai gana dažnas susirgimas. Labiau serga išsivysčiusių šalių gyventojai, labiau moterys nei vyrai. Dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Vidurių užkietėjimas vystosi dėl turinio kietumo ir gausumo, sutrikusios žarnų motorikos, dėl žarnų susiaurėjimo.
Svarbiausios priežastys yra skaidulinių medžiagų maiste trūkumas, vandens netekimas ar nepakankamas vartojimas. Taip pat žarnų judrumo sumažėjimas, retas tuštinimasis (pvz. esant stresinėms situacijoms kaip privatumo trūkumas ligoninėje – tuštinantis į antelę kitiems matant ar girdint; ar tolimas, nepatogus tualetas, kaip kaimo lauko tualetai). Išangės ligos (susiaurėjimas dėl randų, iškritimas, įplėša).
Taip pat žarnų užsikimšimas dėl vėžio, susiaurėjimų Krono ligos atveju, nėštumo metu, esant divertikului.
Metabolinės priežastys : skydliaukės funkcijos sumažėjimas, kalcio padidėjimas, kalio sumažėjimas kraujyje, porfirija, apsinuodijimai.
Vaistai: opiatai (morfinas, kodeinas), anticholinerginiai ( amitriptilinas, fenotiazinų grupės), geležies preparatai.
Nervų ir raumenų sistemos pažeidimas.
Kitos priežastys: depresija, sulėtėjęs žarnų tranzitas, ilgalaikis laisvinamųjų vartojimas.
Ligos simptomai ir požymiai
Skundžiamasi retu tuštinimusi, skausmingumu ir diskomfortu tuštinantis. Išmatos kietos konsistencijos, nepilnas pasituštinimo jausmas, stanginimasis tuštinantis.
Išmatose gali būti gleivių ar kraujo. Neretai skundžiamasi diskomfortu pilve, apetito sumažėjimu, svorio kritimu.
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Apžiūros metu galime pilve apčiuopti kietą darinį (išmatos žarnose), tiriant tiesiąją žarną gali būti rauko išvešėjimas ir padidėjęs tonusas, tiesiosios žarnos ampulėje apčiuopiama didelis kiekis kietų išmatų.
Laboratoriniai tyrimai:
Kraujo tyrimas: gali būti padidėję uždegiminiai rodikliai (dėl žarnų ligų), padidėjęs kalcio kiekis, anemija, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis (esant vėžiniams susirgimams, uždegimui), elektrolitų disbalansas, skydliaukės funkcijos sumažėjimą nurodantys rodikliai.
Instrumentiniai tyrimai: sigmoidoskopija (lanksčiu teleskopu apžiūrima riestinė žarna) apžiūrima pakitusi gleivinė, paimama biopsija (ištyrus histologiškai Hiršprungo ligos metu nustatysim nervinių mazgų nebuvimą).
Rentgenologinis pasažo tyrimas: rentgenokontrastinės medžiagos slinkimo virškinimo traktu sulėtėjimas. Taip pat rentgenokontrastiškai nustatomi žarnų susiaurėjimai (dėl vėžio ar Krono ligos).
Kolonoskopija – norint apžiūrėti storąją žarną.
Anorektalinė manometrija – įdedamas daviklis į išangę, kuris per parą fiksuoja spaudimo skirtumus (nustatomas padidėjęs rauko tonusas).
Ligos gydymas
Vidurių užkietėjimas ne tik gyvenimo kokybę bloginanti liga, tačiau ir padidina riziką susirgti storžarnės vėžiu arba būna jo simptomas. Pirmiausiai gydoma vidurių užkietėjimą sukėlusi priežastis.
Pirmiausiai paskiriama dieta (padidinama skaidulinių medžiagų kiekis maiste) ir adekvatus skysčių vartojimas.
Vartojamos tuštinimąsi skatinančios natūralios medžiagos – nuovirai (senos lapų), brankios medžiagos (sėlenos, metilceliuliozė, ispagula žievelė).
Jei šios priemonės nepadeda, vartojami vaistai:
Išmatų minkštintojai: skystas parafinas, riešutų aliejaus klizmos.
Stimuliuojantys laisvinantys: bisakodil (tabletės ar žvakutės), senos preparatai, glicerolio žvakutės, natrio pikosulfatas.
Osmosiniai laisvinantys (sutraukia vandenį į žarnos spindį): laktuliozė, magnio druskos, natrio druskos, fosfatų klizmos.
Jei laisvinantieji nepadeda taikoma įpročių terapija, psichologinė pagalba.
Taip pat bandomi nauji vaistai serotonino agonistai tegaserod, prucalopride.
Prognozė priklauso nuo sukėlusios priežasties, jei adekvačiai gydoma, suformuojami valgymo ir tuštinimosi įpročiai – pasveikstama.
Ligos prevencija
Skaidulinio maisto vartojimas. Tuštinimosi taisyklingi įpročiai.
Ligos esmė
Vidurių užkietėjimas.
Stanginimasis tuštinantis.
Skaidulinio maisto nevartojimas.
Diskomfortas pilve.