Ligos apibūdinimas
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos simptomai ir požymiai
Ligos diagnostika
Ligos gydymas
Ligos profilaktika
Ligos apibūdinimas
Miežis (hordeolum) - tai ūmus pūlingas akies voko liaukų uždegimas. Miežis gali būti išorinis ir vidinis. Atskirai išskiriamas šaltasis miežis (chalazion)- tai lėtinis uždegiminis akies voko pažeidimas dėl Meibomo liaukos užsikimšimo.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Tiek miežis, tiek chalazionas yra pakankamai dažnas susirgimas, tačiau tikslus paplitimas nėra žinomas. Miežis ir chalazionas dažnesni tarp suaugusių asmenų, jų atsiradimo rizika šiek tiek padidėja sulaukus 30-50 metų amžiaus. Šaltasis miežis dažniau pažeidžia viršutinį voką.
Jei šaltasis miežis kartojasi, ypač vyresnio amžiaus asmenims, tuomet reiktų nuodugniau ištirti dėl galimo piktybinio proceso.
Vaikus ir jaunus asmenis, kuriems kartojasi šaltasis miežis, reiktų ištirti dėl galimo hiper IgE sindromo ar virusinio konjugtyvito.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Vokuose yra fibrozinė plokštelė, vadinama kremzle, tarsus palpebrae. Šioje kremzlėje išsidėsčiusios liaukos, vadinamos Meibomi liaukomis. Meibomi liaukos gamina riebalinį sekretą, kuris sutepa vokų kraštus. Vidinis miežis išsivysto prisidėjus antrinei infekcijai kai užsikemša Meibomo liauka.
Vokų krašte, odoje yra išsidėsčiusios riebalų (Zeiss) ir prakaito (Moll) liaukos. Jei infekcija patenka užsikimšus šioms liaukoms, išsivysto išorinis miežis.
90- 95 proc. atvejų išorinį ir vidinį miežį sukelia bakterija, vadinama Staphylococcus aureus. Tiek vidinis, tiek išorinis miežis gali atsirasti kaip blefarito komplikacija.
Šaltasis miežis išsivysto, kai užsikemša Meibomo ar Zeiss liauka, joje kaupiasi riebalinis sekretas, kaip reakcija į tai, aplink veša granuliacinis audinys, vystosi lėtinis ne infekcinės kilmės uždegimas.
Riebalinės akies voko liaukos gali užsikimšti dėl uždegimo ar infekcijos, tad chalazionas dažnesnis tarp asmenų, kurie serga seborėjiniu dermatitu, raudonaisiais spuogais, lėtiniu blefaritu. Taip pat šaltasis miežis dažnesnis tarp asmenų, sergančių cukriniu diabetu, tuberkulioze ar turinčių padidėjusį lipidų kiekį kraujyje. Kartais riebalinių liaukų užsikimšimą gali sąlygoti navikiniai procesai voko krašte, pvz.: riebalinių liaukų karcinoma, Merkell ląstelių navikas.
Ligos simptomai ir požymiai
Atsiradus išoriniam miežiui, pacientai paprastai skundžiasi lokalizuotu, skausmingu apatinio ar viršutinio akies voko patinimu, paraudimu. Kartais liga gali prasidėti išplitusiu voko patinimu ir paraudimu, kuris vėliau tampa lokalizuotas. Paprastai po 1-2 dienų ties blakstienų augimo vieta atsiranda geltonas pūlinukas, kuris po 2-4 dienų pratrūksta ir išteka pūliai. Pratrūkus miežiui, skaumas palengvėja, uždegimas rimsta.
Esant vidiniam miežiui, voko patinimas ir paraudimas būna labiau išplitęs, o išvertus voką, matomas labiau lokalizuotas pažeidimas. Vidinis miežis linkęs dažniau pasikartoti, ypač jei žmogus serga nepastebėtu konjugtyvitu ar neadekvačiai gydant blefaritą.
Kartais sergant miežiu uždegimas gali išplisti į gretimus audinius ir sukelti antrinį preseptalinį celiulitą.
Šaltasis miežis gali atsirasti savaime, arba vidinis miežis gali tapti šaltuoju. Šaltasis miežis, kaip ir hordeolum, prasideda patinimu, paraudimu ir skausmu voko srityje. Po keletos dienų susidaro kietas, nejudrus, apvalokas, neskausmingas mazgelis voko kremzlėje. Jei šaltasis miežis būna labai didelis, jis gali sukelti skausmą. Esant dideliam viršutinio voko chalazionui, jei spaudžiama ragena, gali išsivystyt astigmatizmas ar toliaregystė, dėl ko pacientai skundžiasi pablogėjusiu regėjimu. Daugiau nei 25 proc. atvejų šaltasis miežis išnyksta savaime per 6 mėnesius, tačiau dauguma atvejų reikalingas gydymas.
Ligos diagnostika
Tiek šaltasis, tiek išorinis ar vidinis miežis diagnozuojami remiantis tipiniais klinikiniais simptomais ir nuodugnia vokų apžiūra. Tik išskirtiniais, neaiškiais atvejais gali tekti daryti pasėlį, infekcijos sukėlėjui nustatyti, ar atlikti biopsiją, esant įtarimų dėl galimo piktybinio proceso.
Jei sergant miežiu įtariamas išplitęs voko celiulitas, tuomet gali tekti atlikti bendrą kraujo tyrimą, C reaktyvų baltymą (CRB), atlikti kraujo pasėlį, pacientą turi apžiūrėti okulistas.
Ligos gydymas
Išorinio ir vidinio miežio gydymas iš esmės nesiskiria. Kadangi esant miežiui infekcija būna giliai voko audiniuose, todėl išorinis antibiotikų tepimas neefektyvus. Naudingi šilti kompresai 5- 10-15 min keletą kartų per dieną ant pažeisto voko, kad suskystinti sustingusį liaukos sekretą ir palengvinti jo ištekėjimą. Svarbu, kad pacientai miežio nebandytų išspausti, nes infekcija gali išplisti į aplinkinius audinius. Jei nuo kompresų būklė negerėja, ypač kartu esant blefaritui ir konjungtyvitui, gali būti skiriami antibiotikų ir/ar gliukokortikoidų tepalai. naudojantantibiotikų tepalus, reikia švelniai patraukti žemyn apatinį voką ir išpausti apie 0,5-1 cm ilgio tepalo juostelę ant apatinio voko junginės. Jei nepadeda minėtos priemonės ir vidinis miežis per 1-2 savaites nepraeina, gali tekti operaciniu būdu jį atverti ir drenuoti.
Esant šaltajam miežiui, tai pat naudojami šilti kompresai keletą kartų per dieną. Kadangi chalazionas nėra infekcinės kilmė, antibakterinis gydymas nereikalingas. Jei šaltasis miežis kelia pacientuis nepatogumą ir nemažėja, tuomet gali būti atliekamas operacinis šaltojo miežio gydymas, ar tiesioginės gliukokortikoidų injekcijos.
Retais atvejais, jei miežis komplikuojasi preseptaliniu celiulitu, gali tekti skirti gerti antibiotikų, kurie veiktų į Staphylococcus aureus.
Ligos profilaktika
Savalaikis ir tinkamas kitų ligų (pvz.: blefaritas, raudonieji spuogai), skatinančių miežio atsiradimą, gydymas. Kasdienė akių higiena gali padėti išvengti liaukų užsikimšimo.
Ligos aprašma parengė gyd. Odeta Šepetienė