Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Miokarditas
Ligos apibūdinimas
Miokarditas – širdies raumens (miokardo) infekcinės, autoimuninės ar toksinės kilmės uždegimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Širdies raumuo pažeidžiamas dėl tiesioginio mikroorganizmo ar kito žalingo veiksnio poveikio, dėl ko sukeliama ląstelių žūtis. Proceso metu atsipalaidavusios aktyvios medžiagos gali sukelti padidintą imuninės sistemos atsaką (autoimuninę reakciją) į patį širdies raumens audinį. Tokiu būdu pažeidimas gilėja, širdies raumuo silpsta. Dėl sutrikusio širdies gebėjimo pakankamai stipriai susitraukti ir pilnavertiškai atlikti savo kaip kraujo siurblio funkciją, vystosi širdies nepakankamumas. Priklausomai nuo miokardo pažeidimo vietos, gali sutrikti širdies ritmas, vožtuvų veikla.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Miokarditu gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės. Ūmine miokardito forma dažniau ir sunkiau serga maži vaikai ir kūdikiai. Moterys miokarditu serga apie pusantro karto dažniau nei vyrai.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Miokarditą sukeliantys veiksniai paprastai yra skirstomi į tris grupes:
1. Infekciniai:
- virusinė infekcija (gali sukelti Koksakio, gripo, entero, adeno, ECHO ir kiti virusai);
- bakterinė infekcija (dažniausiai bakterinį miokarditą sukelia streptokokai, difterijos lazdelės, Laimo ligos sukėlėjas);
- kitos kilmės infekcija (pirmuonių, mikoplazmų, chlamidijų sukeltas miokarditas).
2. Toksiniai:
- apsinuodijimas švinu, smalkėmis;
- ilgalaikis medikamentų naudojimas (doksorubicino, ličio druskų, kt.);
- spindulinis gydymas.
3. Autoimuniniai:
- jungiamojo audinio ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, dermatomiozitas);
- persirgtas miokardo infarktas (gali išsivystyti vadinamas Fidlerio miokarditas).
Ligos simptomai ir požymiai
Iki trečdalio visų atvejų miokarditas praeina kliniškai nepasireikšdamas. Kitiems pacientams gali atsirasti sekantys simptomai:
- karščiavimas;
- greitas nuovargis, bendras silpnumas;
- skausmai širdies plote;
- širdies „plakimas“;
- dusulys;
- raumenų, sąnarių skausmai;
- tinimai.
Ligos gydytojas ligą diagnozuoja nustatęs rizikos veiksnių buvimą, kruopščiai ištyręs ligonį. randamas padažnėjęs silpnas pulsas, sumažėjęs kraujo spaudimas, stetoskopu išklausomas širdies ūžesys, karkalai plaučiuose. diagnozei patvirtinti atliekami tyrimai:
- elektrokardiografija (EKG) – nustatomas pakitęs elektrinis širdies aktyvumas;
- echokardioskopija (echoKS) – randami sienelių, vožtuvų struktūros pokyčiai;
- krūtinės ląstos rentgenografija – nustatomos išsiplėtusios širdies ribos;
- kraujo tyrimas – randami padidėję uždegimo rodikliai (leukocitų skaičius, eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvaus baltymo koncentracija);
- magnetinio rezonanso tomografija (MRT, BMR) – matomi smulkiausi struktūros pokyčiai;
- rentgenokontrastinė kateterizacija – per kateterį į širdies ertmes suleidus dažo, įvertinamas jų dydis, veikla. Procedūros metu gali būti atlikta biopsija – paimamas nedidelis pažeisto širdies raumens gabalėlis, kuris vėliau ištiriamas mikroskopu.
Ligos gydymas
Sunkaus miokardito atveju pacientai gydomi reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Taikomas sudėtinis gydymas:
1. Griežtas lovos režimas.
2. Ligą sukėlusios priežasties pašalinimas (priklausomai nuo veiksnio, naudojami antibiotikai, antivirusiniai vaistai ar autoimunines reakcijas slopinantys medikamentai, pvz., imunoglobulinas G).
3. Širdies nepakankamumo gydymas (taikomi AKF inhibitoriai, šlapimą varantys, širdies susitraukimus stiprinantys medikamentai).
4. Širdies raumens mitybos gerinimas (karnitinas, pananginas, mildronatas, kt.).
Nesteroidinių priešuždegiminių preparatų ūminio miokardito atveju reikėtų vengti, nes širdies raumuo gali būti dar labiau pažeidžiamas. Dėl kortikosteroidų naudojimo tikslingumo vieningos nuomonės nėra.
Ligos prevencija
Norint nesusirgti miokarditu, svarbiausia laiku diagnozuoti bei gydyti ligas ir būkles, galinčias lemti jo išsivystymą, vengti ar bent iki minimumo sumažinti toksinį įvairių medžiagų, tame tarpe vaistų, poveikį.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Miokarditas
Ligos apibūdinimas
Miokarditas – širdies raumens (miokardo) infekcinės, autoimuninės ar toksinės kilmės uždegimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Širdies raumuo pažeidžiamas dėl tiesioginio mikroorganizmo ar kito žalingo veiksnio poveikio, dėl ko sukeliama ląstelių žūtis. Proceso metu atsipalaidavusios aktyvios medžiagos gali sukelti padidintą imuninės sistemos atsaką (autoimuninę reakciją) į patį širdies raumens audinį. Tokiu būdu pažeidimas gilėja, širdies raumuo silpsta. Dėl sutrikusio širdies gebėjimo pakankamai stipriai susitraukti ir pilnavertiškai atlikti savo kaip kraujo siurblio funkciją, vystosi širdies nepakankamumas. Priklausomai nuo miokardo pažeidimo vietos, gali sutrikti širdies ritmas, vožtuvų veikla.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Miokarditu gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės. Ūmine miokardito forma dažniau ir sunkiau serga maži vaikai ir kūdikiai. Moterys miokarditu serga apie pusantro karto dažniau nei vyrai.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Miokarditą sukeliantys veiksniai paprastai yra skirstomi į tris grupes:
1. Infekciniai:
- virusinė infekcija (gali sukelti Koksakio, gripo, entero, adeno, ECHO ir kiti virusai);
- bakterinė infekcija (dažniausiai bakterinį miokarditą sukelia streptokokai, difterijos lazdelės, Laimo ligos sukėlėjas);
- kitos kilmės infekcija (pirmuonių, mikoplazmų, chlamidijų sukeltas miokarditas).
2. Toksiniai:
- apsinuodijimas švinu, smalkėmis;
- ilgalaikis medikamentų naudojimas (doksorubicino, ličio druskų, kt.);
- spindulinis gydymas.
3. Autoimuniniai:
- jungiamojo audinio ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, dermatomiozitas);
- persirgtas miokardo infarktas (gali išsivystyti vadinamas Fidlerio miokarditas).
Ligos simptomai ir požymiai
Iki trečdalio visų atvejų miokarditas praeina kliniškai nepasireikšdamas. Kitiems pacientams gali atsirasti sekantys simptomai:
- karščiavimas;
- greitas nuovargis, bendras silpnumas;
- skausmai širdies plote;
- širdies „plakimas“;
- dusulys;
- raumenų, sąnarių skausmai;
- tinimai.
Ligos gydytojas ligą diagnozuoja nustatęs rizikos veiksnių buvimą, kruopščiai ištyręs ligonį. randamas padažnėjęs silpnas pulsas, sumažėjęs kraujo spaudimas, stetoskopu išklausomas širdies ūžesys, karkalai plaučiuose. diagnozei patvirtinti atliekami tyrimai:
- elektrokardiografija (EKG) – nustatomas pakitęs elektrinis širdies aktyvumas;
- echokardioskopija (echoKS) – randami sienelių, vožtuvų struktūros pokyčiai;
- krūtinės ląstos rentgenografija – nustatomos išsiplėtusios širdies ribos;
- kraujo tyrimas – randami padidėję uždegimo rodikliai (leukocitų skaičius, eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvaus baltymo koncentracija);
- magnetinio rezonanso tomografija (MRT, BMR) – matomi smulkiausi struktūros pokyčiai;
- rentgenokontrastinė kateterizacija – per kateterį į širdies ertmes suleidus dažo, įvertinamas jų dydis, veikla. Procedūros metu gali būti atlikta biopsija – paimamas nedidelis pažeisto širdies raumens gabalėlis, kuris vėliau ištiriamas mikroskopu.
Ligos gydymas
Sunkaus miokardito atveju pacientai gydomi reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Taikomas sudėtinis gydymas:
1. Griežtas lovos režimas.
2. Ligą sukėlusios priežasties pašalinimas (priklausomai nuo veiksnio, naudojami antibiotikai, antivirusiniai vaistai ar autoimunines reakcijas slopinantys medikamentai, pvz., imunoglobulinas G).
3. Širdies nepakankamumo gydymas (taikomi AKF inhibitoriai, šlapimą varantys, širdies susitraukimus stiprinantys medikamentai).
4. Širdies raumens mitybos gerinimas (karnitinas, pananginas, mildronatas, kt.).
Nesteroidinių priešuždegiminių preparatų ūminio miokardito atveju reikėtų vengti, nes širdies raumuo gali būti dar labiau pažeidžiamas. Dėl kortikosteroidų naudojimo tikslingumo vieningos nuomonės nėra.
Ligos prevencija
Norint nesusirgti miokarditu, svarbiausia laiku diagnozuoti bei gydyti ligas ir būkles, galinčias lemti jo išsivystymą, vengti ar bent iki minimumo sumažinti toksinį įvairių medžiagų, tame tarpe vaistų, poveikį.